Lietuva nusprendė nustebinti pasaulį eksperimentiniu mokyklų atidarymu
Vakar Jungtinėje Karalystėje atidarytos bendrojo lavinimo mokyklos ir vaikai pradėjo mokytis įprastu būdu. Beje, šioje šalyje paskiepyta jau daugiau nei 20 milijonų gyventojų. Nuo kovo 1 d. mokyklos dirba ir Vokietijoje. Mokyklos dirba ir Norvegijoje, taigi ir ten vaikai mokosi įprastu, o ne nuotoliniu būdu. Dirba mokyklos ir Švedijoje. Dirba jos ir Baltarusijoje. Ir Kinijoje mokyklos atidarytos. Tiesą sakant, jos atidarytos daugelyje šalių. Tiesa, kai kur veikia ne visos mokyklos, o tik dalis, dažniausiai pradinės, arba mokyklos, kuriose mokosi abiturientai.
Iš tiesų sąlygos, kada mokyklos atidaromos ir kaip jos turi veikti, įvairiose šalyse labai nevienodos. Tačiau tokių įdomybių kaip Lietuvoje, niekur nėra.
Visų pirma, nuo kitų šalių mes skiriamės neapibrėžtumu. Tarkime, Vokietijoje kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad mokyklos Vokietijoje bus atidarytos kovo pirmą dieną ir jos buvo atidarytos. Arba Jungtinės Karalystės Ministras pirmininkas Boris Johnson gerokai iš anksto informavo, kad mokyklos Didžiojoje Britanijoje bus atidarytos kovo 8 d. Na, taip ir įvyko. O mūsų šalyje viskas vyksta kiek kitaip. Gal manoma, kad mūsų piliečių atmintis kaip tvora: čia yra, čia – tarpas, čia vėl yra, čia vėl – tarpas. Bet galbūt nebūtinai taip yra ir kažkiek Lietuvos gyventojų puikiausiai atsimena, kad politikai kalbėjo ir žadėjo, kad bent pradinės mokyklos mūsų šalyje bus atidarytos po žiemos atostogų, tai yra, vasario 22 d. Ir gal ne tik pradinės, gal į mokyklas bus leista ateiti ir vienuoliktokams bei dvyliktokams. Bet atostogos praėjo, o į mokyklas niekas negrįžo ir net kalbėti apie tai nustota.
Antra įdomybė, kuria išsiskiria Lietuva ir kuo mes unikalūs visame pasaulyje, tai eksperimentinis mokyklų atidarymas, pradedant nuo vienos mokyklos atidarymo. Eksperimentas tęsėsi dvi savaites. Kitos mokyklos ir mokiniai sulaikę kvapą stebėjo, kuo gi čia viskas baigsis. Na ir paaiškėjo, kad viskas baigsis tuo, kad dabar eksperimentas vyks keturiose mokyklose. Žinant, kad Lietuvoje yra tūkstantis mokyklų, pagal tokią eksperimentinę tvarką visos mokyklos bus atidarytos gal tik 2023 metais. Vėlokai. Tiesą sakant, net nelabai aišku, kas tokią tvarką sugalvojo, nes apie ją iki vasario vidurio niekas net nekalbėjo. Ir tik po vasario 15 d. pasitarimo šis sprendimas imtas viešinti ir iš karto tapo kūnu.
Nors kita vertus, gal viskas čia ir net labai aišku. Kai nusprendžiama, kad mokyklos atidaromos nebus, kažką pranešti vis tiek reikia. Na tai štai jums toks pusiau skustas, pusiau luptas eksperimentas. Na bet jis leido mokyklų atidarymą nustumti į neapibrėžtą ateitį. Kada nors.
Trečia įdomybė, kuria išsiskiria Lietuva, tai tam tikrų skaičių mistifikavimas. Tarkime, nuspręsta, kad pradinės mokyklos Lietuvoje bus atidarytos kai užsikrėtimų COVID-19 skaičius šimtui tūkstančių gyventojų bus mažesnis nei 200-ai. O jei bus 210 ar 213, mokyklos atidarytos nebus. Na, ir jos neatidaromos. Nes kol kas tas skaičius sukasi apie 240-250 užsikrėtimų šimtui tūkstančių gyventojų. Tik įdomu, kas tą mistinį skaičių 200 sugalvojo. Nes kitos valstybės tokių mistinių skaičių neturi. Tarkime, Latvijoje, šimtui tūkstančių gyventojų tenka daugiau nei 450 susirgimų, bet bent pradinės mokyklos kaimyninėje šalyje dirba. Arba Estijoje susirgimų šimtui tūkstančių gyventojų – daugiau nei 600, bet pradinės mokyklos dirba. O pas mus 240, o kai kuriose savivaldybėse ir mažiau nei šimtas, bet mokyklos nedirba. Rasti kažkokią sistemą ar paaiškinimą čia tiesiog neįmanoma. Nes kas ką nori, tą ir susigalvoja.
Ketvirta įdomybė pasimato vėlgi save lyginant su kitomis valstybėmis. Tarkime, Izraelyje, ar Jungtinėje Karalystėje mokytojai buvo skiepijami tam, kad dirbdami mokyklose patys būtų apsaugoti ir kitus apsaugotų, o Lietuvoje mokytojai buvo paskiepyti tiesiog šiaip sau. Nes juk jie ir toliau dirba nuotoliniu būdu. Ir dar neaišku, kiek tokiu būdu dirbs.
Tiesa, visos paminėtos keturios mūsų šalies įdomybės iš tikro ne tokios jau ir įdomios. Jos – greičiau keistos. Kitos šalys to nedaro ir neketina daryti.
Ir blogiausia, kad visi tie eksperimentai ir neapibrėžtumas ypatingai sekina mokytojus. Tiek pradinių mokyklų, tiek progimnazijų, tiek gimnazijų, tiek profesinių mokyklų, tiek ir aukštųjų mokyklų dėstytojus. Švietimo institucijų vadovai atvirai kalba, kad tiek daug pervargusių ir neviltyje esančių mokytojų kaip dabar, jie nėra matę.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės