00:00

Error loading media:

File could not be played

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Euranet Plus

Atsisiųsti

Prof. Račius: Turkija seniai nejudina piršto, kad taptų ES nare

2025-05-16, Penktadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pažymėjo, kad Turkijos geopolitinė ir strateginė svarba negali nusverti prastėjančios demokratijos padėties šalyje, o ES narystės kriterijai nėra derybų objektu. Rezoliucijoje be kita ko akcentuojama, kad Turkijos stojimas į ES turi likti sustabdytas. Kandidate tapti ES nare ji yra jau 20 metų. Europarlamentarai įsitikinę, kad išpuoliai prieš sulaikytą Stambulo merą Ekremą İmamoğlu yra politiškai motyvuoti, o jais siekiama neleisti teisėtam pretendentui kandidatuoti būsimuose rinkimuose. Mero sulaikymą sekę protestai buvo malšinami ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis, vandens patrankomis. Sulaikyti buvo ir šimtai protestuotojų, ir keletas įvykius nušvietinėjusių žurnalistų.

„Jeigu atsižvelgsime į kriterijus, kad ir minamalius, kas yra demokratija ir kad Turkija, kaip bet kokia kita valstybė, norėdama prisijungti prie ES, turėtų eiti demokratizacijos keliu – mes išties matome, kad per 2 dešimtmečius AKP valdymo Turkijoje demokratijos liko, na, šiek tiek galbūt – bet tikrai labai nedaug. Taip kad per šitą pusę žiūrint, tikrai pagrįstas sprendimas [priimti EP rezoliuciją]“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egdūnas Račius, paklaustas, ar Turkija Briuselio barama pelnytai.

Profesoriaus teigimu, apskritai susidaro įspūdis, kad Turkija nebenori tapti ES nare ir jokių pastangų tam nebededa.

„Suprantu, kad Turkija žaidžia net ne dvigubą, o keleriopą žaidimą – ji neatsisako plano ar ketinimo įstoti, galvodama, kad jeigu situacija tokia būtų, kad ją priimtų tokią, kokia ji yra – ji, turbūt, neatsisakytų. Bet kad judintų pirštą, idant būtų pakviesta – to ji jau seniai nedaro“, – konstatuoja E. Račius.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad Turkijos demokratiniai kriterijai „neatlaiko jokios kritikos“ – jie tik smunka žemyn. Ir ne tik jie.

„Iš kitos pusės – tie dalykai, kuriais būtų lengviau demonstruoti Turkijos pasiryžimą sietis prie Europos Sąjungos, tarkime – suderinamumas su bendrąja užsienio ir saugumo politika, pvz., pasirašant pareiškimus. Tai šitoj srity Turkijos rodikliai pastoviai prastėjantys. Kitaip sakant, Turkija bando žaisti atskirą didelės geopolitinės žaidėjos žaidimą. Kaip jai sekasi – yra kitas dalykas“, – Žinių radijui kalbėjo P. Auštrevičius.

Nors EP priėmė Turkiją kritikuojančią rezoliuciją, tačiau stebint viešąją erdvę ir ES lyderių pasisakymus – kritikos Ankarai ne taip paprasta atrasti. P. Auštrevičius sutinka, kad kartais to savalaikio situacijos įvertinimo pritrūksta. Tačiau trūkumas, jo vertinimu, paaiškinamas regioniniais ir geostrateginiais interesais.

„Ir pabėgėlių reikalai, kai Turkijai mokami didžiuliai milijardai kiekvienais metais, tam, kad ji priimtų iš Sirijos ir kitus pabėgėlius pas save ir sulaikytų migracijos spaudimą ES. Kitas dalykas – vis labiau ryškėjanti Turkijos rolė karo Ukrainoje atžvilgiu, bandymas taip save aktyviai pateikti. Nepamirškime ir NATO – saugumo reikalai pakilo į tokį lygmenį, kai negali ignoruoti didžiausios valstybės, turinčios didžiausią NATO kariuomenę Europoje. Galbūt tie pragmatiški realistiniai dalykai, kurie veikia kasdienį gyvenimą, ir sulaiko kai kuriuos ES pareigūnus nuo kietesnio žodžio“, – apibendrino politikas.

EPA-ELTA nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/