Nonsensas: mokiniai Lietuvoje ima trukdyti švietimo sistemai
Nors mūsų mokyklos pripratusios prie išbandymų ugnimi, vandeniu ir akmenimis, atrodo, ši vasara joms bus ypatinga, nes laukia dar ir išbandymas egzaminais. Kasdieniais. Ir net ne po vieną. Prasidės jie gegužės 30 d., o baigsis tik liepos 11 dieną. Tiesą sakant, to gimnazijos dar niekada nėra patyrusios.
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas teigia: „Taip, birželio mėnesį kiekvieną dieną mūsų laukia egzaminai: tai vienuoliktokų, tai dvyliktokų, tai norinčiųjų perlaikyti. Organizavimo daug, darbų – labai daug, o sumaišties taip pat bus neabejotinai daug, nes teks suderinti sunkiai suderinamus tikslus“.
Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė antrina: „Bus dienų, kai egzaminus laikys ir dvyliktokai, ir vienuoliktokai. Tarkime, pas mus vieną dieną chemijos egzamino I dalį laikys 80 vienuoliktokų ir dar matematikos egzaminą 220 dvyliktokų. Taigi per vieną dieną 300 egzaminuojamųjų viename pastate. Negana to, pasibaigus pagrindinei egzaminų sesijai, prasidės perlaikymas ir perlaikančiųjų 11-os klasės dalį bus vėlgi gana daug. Perlaikymas baigsis tik liepos 3 d., tada mokytojams prasidės egzaminų užduočių vertinimas ir jis tęsis iki liepos 18 dienos. Taigi mokytojų atostogoms liks per mažai dienų. Natūralu, kad atostogauti jie norės eiti per kitus mokslo metus. O ką tokiu atveju daryti mokyklų vadovams ir mokiniams?“.
Ir tai dar ne viskas. Nes vienu metu vyks ne tik egzaminai vyriausiems gimnazistams, bet dar kažkaip teks užtikrinti, kad vyktų ir pamokos kitų klasių mokiniams. Nes mokslo metai šiemet baigiasi tik birželio 23 dieną. O juk valstybinių brandos egzaminų metu pašalinių asmenų, taigi ir jokių mokinių, ten, kur vyksta egzaminai, būti negali.
„Birželio mėnesį iš daugybės mokinių bus atimta galimybė normaliai mokytis, – tikina Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. – Įsivaizduojate, kokį mes pasiekėme lygį: nuo gegužės pabaigos jaunesnių klasių mokinius reikia šalinti iš mokyklų, kad jie netrukdytų vyresniems mokiniams laikyti egzaminų. Taip pat kad netrukdytų švietimo sistemai ir švietimo sistemos reformatorių fantazijoms. Ar jūs įsivaizduojate, kaip „toli“ mes nužengėme, jeigu jau mokiniai trukdo švietimo sistemai.“
„Net neįsivaizduoju, kaip viską suderinti, – atsidūsta Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis. – Mūsų gimnazija ilgoji (o regionuose tokių gimnazijų dauguma), taigi turime visų amžiaus grupių mokinių nuo pirmokų iki dvyliktokų. Ir mokinių pas mus tikrai daug – 800, o patalpos tikrai ankštos (projektinis pajėgumas – tik 450 mokinių). Kai prasidės egzaminai, jaunesnieji mokiniai gimnazijoje būti negalės. O kur juos dėti? Funkcionieriai siūlo vežti į edukacijas, į netradicines erdves. Bet tam reikia transporto ir lėšų. Paradoksalu, bet birželiui sunku net autobusų išsinuomoti, nes visos mokyklos apgulusios. Norint užsakyti autobusą birželiui, tą reikia pradėti daryti prieš 2–3 mėnesius, kitaip negausi, nes visos mokyklos kažkaip bando gelbėtis.“
Ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra aiškina, kad tai mokyklų ir jų vadovų rūpestis ir jos čia jokios pagalbos neteikia.
Birželį daug pamokų Velžio gimnazijoje ir kitose ilgosiose gimnazijose vyks nuotoliu. Bet dalies pamokų tiesiog nebus, nes per valstybinius brandos egzaminus reikalingi mokytojai vykdytojai (administratoriai, prižiūrėtojai), tad jeigu jie bus egzaminuose, natūralu, pamokų vesti negalės, net ir nuotoliniu būdu. „Tad apie kokią ugdymo kokybę birželio mėnesį galima kalbėti. Tai tiesiog imitacija. Beje, esame apskaičiavę, kad per vienus mokslo metus skirtingiems patikrinimams ir egzaminams išnaudojame net 40 dienų. Ar tai normalu. Nemanau“, – sako R. Baltušis.
Visą šią nesisteminę sistemą sukūrė buvęs švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius, įkvėptas buvusios švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, o galutinę versiją su visais į vasarą sustumtais egzaminais patvirtino kitas buvęs švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas. Visų trijų šių veikėjų dabar nei regėti, nei girdėti. Pridarė ir dingo. O mokykloms tenka viską išgyventi ir vykdyti. Ir šiemet pakeisti jau nieko neįmanoma.
Todėl dabartinės švietimo ministrės Ramintos Popovienės nuogąstavimai ir nerimas dėl artėjančios brandos egzaminų sesijos labai pagrįsti.
Mokyklų administracijos mano, kad jeigu mokslo metai baigtųsi birželio pradžioje, tuomet ir tas egzaminų mėnuo neatrodytų toks baisus ir daug problemų išsispręstų.
Tačiau čia išryškėja dar viena buvusių valdančiųjų palikta mina – trumpinti mokslo metus nelabai įmanoma, nes pagal atnaujintas ugdymo programas (pagal kurias mūsų vaikai mokosi jau dvejus metus) apimtys ir krūviai labai išaugo ir net dabar, tai yra nesutrumpinus mokslo metų, visų temų išeiti nesuspėjama (nors keičiant programas buvo žadama priešingai). „Pasikalbėjusi su skirtingų dalykų mokytojais, labai užtikrintai galiu teigti, kad dėl atnaujintų ugdymo programų mokymosi apimtys padidėjo iki trečdalio. Kai kuriuose dalykuose atsirado net universitetinių temų“, – teigia S. Drazdavičienė.
„Tiesą sakant, mums buvo aiškinama, esą visos reformos vykdomos tam, kad pagerėtų mokinių pasiekimai, tad dabartinės švietimo ministerijos vadovybės aš ir klausiau, ar esama tyrimų, kaip nors bandžiusių pamatuoti ir įvertinti atnaujintų mokymo programų ir prailgintų mokslo metų poveikį mokinių mokymo rezultatams. Taip pat ir mokymosi be vadovėlių poveikį mokinių pasiekimams. Ir paaiškėjo, kad jokių tyrimų nėra. Jokių“, – užbaigia R. Dambrauskas.
Žvelgiant į visumą aišku, kad neužteks trumpinti mokslo metų trukmės, teks siaurinti ir ką tik atnaujintas mokymo programas. O kalbant tiesiai, teks taisyti broką.
Komentarą rengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės