00:00

Error loading media:

File could not be played

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiniasklaidos komentaras

Atsisiųsti

Dar keletas politikų sprendimų, kurie kenkia jaunuolių ateičiai

2025-05-15, Ketvirtadienis 06:50

Gintaras Sarafinas

Nors garsiai stengiamasi neakcentuoti, bet dabartinė Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vadovybė su baime laukia valstybinių brandos egzaminų sesijos, nes jai teks atsakyti už buvusiųjų valdančiųjų eksperimentus. O pataisyti išryškėjusių įgriuvų jau nebėra galimybių.

Labiausiai nuogąstaujama dėl pirmą kartą pagal lygius laikysimų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų ir dėl nepaliktos jokios galimybės tais pačiais metais perlaikyti neišlaikyto egzamino. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Rimanto Vaitkaus, mokyklinio egzamino nebeliko. Taigi tie, kurie neišlaikys lietuvių kalbos ir literatūros ar matematikos valstybinių brandos egzaminų, juos perlaikyti galės tik po metų. O tai reiškia, kad tais pačiais metais jie negalės įstoti niekur, išskyrus profesines mokyklas. Tiesą sakant, net ir į konkurencingas kai kurių profesinių mokyklų mokymo programas negalės įstoti. Tad dėl to neabejotinai kils daug skandalų.

LAMA BPO vadovo Prano Žiliuko žodžiais, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos A ir B lygio egzaminų atskyrimas buvo klaida. Jo vertinimu, egzaminą išskaidžius į dvi dalis pagal lygius, abiturientų, laikysiančių egzaminą A lygiu, ne padaugėjo (kaip buvo prognozavusi pakeitimus inicijavusi ministrės Jurgitos Šiugždinienės komanda), o sumažėjo net 4 tūkstančiais. Be to, kaip pažymi pašnekovas, bėdų gali kilti ir į menų studijų programas pretenduojantiems abiturientams, jei šie iš menų disciplinų surinks ne pačius aukščiausius balus, o kitus privalomus egzaminus laikys B lygiu.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė atvira – Mokslo ir studijų įstatyme pernelyg smulkmeniškai surašyta, kokias sąlygas turi išpildyti abiturientas, kad įstotų į universitetą. Ir pasirodo, kad, išskaidžius matematikos bei lietuvių kalbos egzaminus į lygius, jei abiturientas, pasirinkęs laikyti egzaminus A lygiu, iš trijų egzaminų tesurinks 49 balus, į universitetą jis neįstos ir galės pretenduoti tik į kolegiją.

Bet jeigu abiturientas, laikysiantis egzaminus B lygiu, surinks 50 balų, jis galės tapti universiteto studentu. Taigi (nors egzamino sudėtingumas pagal lygius turėtų būti ženklus) tik vieno balo skirtumas didžia dalimi nulems jaunuolių ateitį.

Vis dėlto kol kas tiksliai pasakyti, koks šiemet bus vadinamasis konkursinis balas universitetuose, o koks – kolegijose, itin sudėtinga. „Šiemet įstojimą lems nebe konkursinis balas, o pretendentų skaičius kiekvienoje studijų kryptyje. Tad į vienas universitetines studijų programas mažiausias konkursinis balas gali siekti 5, į kitas – 6, dar į kitas – net ir daugiau nei 8 balus“, – komentuoja P. Žiliukas.

Tiesa, tiksliai prognozuoti, koks nuošimtis visų abiturientų neišlaikys dabar jau privalomų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE, yra sudėtinga. „Tai didžia dalimi lems užduočių sudėtingumas, – aiškina Rimantas Vaitkus. – Bet kiek jos bus sudėtingos, mes negalime pasakyti, nes nežinome jų turinio. Beje, kai ši Vyriausybė perėmė darbus, paaiškėjo, kad VBE užduotys jau yra patvirtintos ir jų keisti nebegalima.“

Profesoriaus P. Žiliuko duomenimis, šiemet ne tik dėl galimos dalies abiturientų nesėkmės atskirtuose pagal lygius privalomuose matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminuose, o vien tik dėl demografinių tendencijų gimnazijas baigs ir į universitetus stos apie 600 abiturientų mažiau nei pernai.

Pastaraisiais metais suprastėjusius demografinius rodiklius kompensavo iš Ukrainos į Lietuvą gyventi ir mokytis persikėlę abiturientai, bet šiemet jie jau nebekompensuos sumažėjusio gimstamumo.

Jau dabar demografinės tendencijos liūdnos, bet jų prastėjimui galo nematyti.

Priminsime, kad jeigu 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 170,4 tūkst. jaunuolių, tai dabar jau tik maždaug 100 tūkst. studentų. Beje, prieš dvidešimt metų studentų skaičius Lietuvoje buvo pasiekęs net 230 tūkst.

Taip pat svarbu žinoti, kad universitetų skaičius Lietuvoje per penkiolika metų sumažėjo nuo 22 iki 16-os, o kolegijų – nuo 22 iki 13-os. Rimanto Vaitkaus teigimu, universitetų ir kolegijų turėsią dar mažėti, nes kai kurios aukštosios mokyklos savo dydžiu panašesnės į fakultetus: „Be jungimosi ir stambėjimo aukštosioms mokykloms išgyventi nebepavyks. Taupymas, optimizavimas ir krūvių dėstytojams didinimas nebepadės.“

Tiek universitetus, tiek kolegijas pastaruoju metu gelbsti nuolatinių studijų studentai iš užsienio. Štai Lietuvos universitetuose šiuo metu studijuoja apie 10 tūkst. užsieniečių, o kolegijose – apie 3 tūkst.

Tiesa, P. Žiliuko manymu, užsieniečiai visų Lietuvos universitetų tikrai neišgelbės, ypač jeigu šie neieškos kitų išlikimo galimybių.

Komentarą rengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sekti laidą