Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar įmanoma pandemijos metu nelikti abejingiems žmogaus teisėms?

04.15 Trečiadienis 10:45
Aušra Jurgauskaitė

Šalyje – karantinas, valdžia įvedė įvairius ribojimus šalies gyventojams, kurių tikslas – suvaldyti pandemiją, tačiau vis dėlto ar įmanoma pandemijos metu nelikti abejingiems ir žmogaus teisėms? Šia kiekvienam svarbia tema Žinių radijo laidos eteryje „Svarbus kiekvienas“  laidos vedėja Aušra Jurgauskaitė kalbino Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovą Vytautą Valentinavičių bei Žmogaus teisių centro vadovę Birutę Sabatauskaitę.

Draudimas su artimaisiais švęsti Velykas, be svarbios priežasties savaitgalį vykti į kitus miestus, vaikščioti be kaukės, keliauti, buriuotis didesnėse grupėse – įvestų ribojimų nemažai, tačiau ar visus juos galima pateisinti dėl esamos situacijos?

„Visų pirma, man atrodo, mes gyvename tokiu laiku, kai reikalingas mūsų visų susitelkimas. Neabejotinai nemaža dalis šiuo metu įvestų ribojimų yra būtini ir proporcingi, siekiant apsaugoti visų visuomenės narių sveikatą, tačiau tenka pripažinti, kad dalis ribojimų klausimų kelia. Kiekvienas ribojimas turi nustatytas turint teisėtą tikslą, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje bei proporcingas, todėl tokie įsakmūs ribojimai, kuriais nurodoma, kad visi be išimties viešoje vietoje esantys asmenys turi dėvėti kaukę, neatsižvelgiant į tai, kad dėl karantino didelė visuomenės dalis neteko pajamų, buvo atleista iš darbo, todėl pačių kaukių įsigijimas nemažai daliai visuomenės yra tikrai brangus malonumas. Būtų proporcinga reikalauti, kad asmenys dėvėtų kaukę eidami į parduotuves ar kitas žmonių masinio susibūrimo vietas, tačiau reikalauti ir netgi bausti už tai, kad asmuo nedėvi kaukės viešoje vietoje, galbūt nereikėtų, todėl, mano nuomone, ribojimus reikėtų deramai apsvarstyti. Taip pat nerimą kelia ir noras sekti žmones elektroninėmis priemonėmis, todėl mes laikytumėmės pozicijos, kad tokie veiksmai turi būti atliekami tik su žmonių sutikimu, o ne automatiškai, paprašant telekomunikacijų bendrovių pateikti visą informaciją apie žmogų“, – mintimis dalinasi Birutė Sabatauskaitė.

„Sutinku su kolegės mintimis. Be abejonės, tam tikri ribojimai, kurie atitinka teisėtumo, proporcingumo bei būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijus, turi būti įvedami, nes tokie ribojimai lyg ir yra proporcingi siekiant užtikrinti visuomenė sveikatą. Vis dėlto Seimo kontrolierius Augustinas Normantas atkreipė valstybės vadovų dėmesį, kad koronaviruso protrūkio metu pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimas yra tam tikras išbandymas valstybėms. Dažnai valstybės suka lengvesniu keliu, nes viską riboti ir priimti tam tikrus sprendimus, įvedant nepaprastąją padėtį arba komendanto valandą, yra paprasčiau, tačiau, kitą vertus, nors mes tokios nepaprastosios padėties ir neįvedėme, tenka pripažinti, kad iš tiesų bandome laviruoti tarp proporcingumo ir varžymų, o kuomet yra bandoma laviruoti, dažnai pamirštama, kad net ir ekstremalios situacijos metu visi įstatymai galioja. Vienas iš pavydžių būtų atvejis, kada sveikatos priežiūros institucijų vadovai, informuodami visuomenę, pamiršta, kad pacientų teisių bei duomenų apsauga yra didelė vertybė, todėl skelbti susirgusiųjų amžių, gyvenamąją vietą arba profesiją nėra būtina. Visai neseniai vienoje žiniasklaidos priemonėje buvo sukurta terpė tarpti net ir tam tikroms patyčioms, kuomet, informuojant apie iš ligoninės pabėgusią moterį, buvo paskelbtas ne tik jos amžius, bet ir veikla, o tai parodo, kad pandemijos metu esame linkę pamiršti pamatines bei pagrindines žmogaus teises ir laisves“, – akcentuoja Vytautas Valentinavičius.

O ar žiniasklaidos atstovai, atlikdami savo funkcijas pandemijos metu, paiso žmogaus teisių?

„Labai tinkamas ir reikalingas klausimas. Žinoma, reikia suprasti, kad mes turime ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą bei dar keletą kitų institucijų, kurios yra tarsi tam tikras žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmas. Vis dėlto iškilus grėsmei žmogaus teisėms, be abejonės, tokios institucijos turėtų sureaguoti. Papildydamas mintį, norėčiau atkreipti dėmesį ir į Jungtinių Tautų ekspertų išsakytas mintis, kad šios pandemijos metu žmogaus teisių institucijos bei organizacijos turėtų būti itin akylos ir jautrios žmogaus teisių pažeidimams“, – pastebi Vytautas Valentinavičius.

„Tiesa, svarbu suvokti, kad žiniasklaidai galioja tos pačios etikos normos, bet turbūt galima atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu, kuomet tenka dirbti ypatingo streso sąlygomis, ji atlieka ir neabejotinai labai svarbią funkciją – visuomenės informavimą, nes kartais gauti tam tikrą informaciją yra itin sunku, ypatingai pačioje pandemijos pradžioje, kuomet net ir medikai bijojo vertinti esamą padėtį, bijojo dalintis informacija dėl ligoninių neaprūpinimo apsaugos priemonėmis. Norėčiau pastebėti dar ir tai, kad, kuomet kalbame apie žmogaus teises, svarbu suprasti, kad net ir žiniasklaidos atstovams apsauginės priemonės yra itin reikalingos, nes iš esmės jie taip pat yra pirmosiose gretose stovintys asmenys mūšio su COVID-19 virusu metu. Vis dėlto, atsakant į klausimą, tenka pripažinti, kad akivaizdu, jog klaidų tikrai būna, ir, nors didžioji daugumą žiniasklaidos atstovų ir stengiasi paisyti etikos normų, norėtųsi, kad visi žiniasklaidos atstovai prisimintų, kad etikos normos galioja visiems“, ­– pasakoja Birutė Sabatauskaitė.

Kokia jūsų nuomone dėl šios pandemijos metu įvestų ribojimų galimų padarinių žmogaus teisėms? Kokioms visuomenės grupėms bus sunkiausia atsitiesti po karantino?

„Kalbant apie žmogaus teises yra svarbu suvokti, kad reikia kalbėti ne tik apie konkrečius ribojimus, nes poveikis žmogaus teisėms yra daug platesnis, mes turėtumėme kalbėti ir apie darbuotojų teises. Atsižvelgiant į tai, ką sako ir ES pagrindinių teisių agentūra, dabartinio laikotarpio pasekmės labiausiai paveiks kelias visuomenės grupes: senyvo amžiaus visuomenės narius, žmones, turinčius negalią, tačiau, kuomet kalbame apie darbo rinką, pastebėtina, kad vienas labiausiai šiuo metu neigiamai paveiktų sektorių yra paslaugų sektorius, o Lietuvoje paslaugų sektoriuje moterys sudaro 73 proc., todėl nemaža dalis moterų neteks darbo bei atsidurs labiau pažeidžiamoje padėtyje. Daugybė vienišų mamų bei vienišų tėvų, vaikų, kurie patiria smurtą šeimoje, bei žmonių, kurie patiria skurdą, bus itin pažeidžiami. Mes kalbame apie visa grupę žmogaus teisių pažeidimų, dėl kurių šiuo metu turime nuolat mąstyti ir apgalvoti alternatyvius būdus bei sprendimus, kaip tokiems žmonėms suteikti pagalbą. Šie sprendimai neturi būti realizuojami užkraunant dar vieną naštą socialiniams darbuotojams: šiems paslaugų tiekėjams turi būti teikiama papildoma pagalba, nes reikia įvertinti, kad tokie asmenys savo veikloje su pažeidžiamais asmenimis: vaikais, smurtą patiriančiomis moterimis ir panašiais visuomenės nariais susiduria dažniausiai“,  – primena Birutė Sabatauskaitė.

Taip pat pandemijos metu galima pastebėti tokią tendenciją: valdžia iš pradžių į viešąją erdvę ištransliuoja konkretų siūlymą, tuomet jis sulaukia kritikos lavinos, tam tikro atsako. Ar būtų galima teigti, kad tol, kol visuomenė nesukritikuoja siūlymo, valdžia galėtų imti ir užmiršti žmogaus teises?

„Mano nuomone, šiuo atveju yra svarbūs du aspektai, visų pirma, įvairūs tyrimai rodo tendenciją, kad visuomenė yra linkusi nusileisti valstybės valdžios įvedamiems reikalavimams, kurie riboja žmogaus teises. Vis dėlto aš įžvelgčiau antrąjį aspektą, kad būtent dabar pilietinė visuomenė yra labai aktyvi, ir būtent tai parodo tikrą valstybės demokratiškumą. Pilietinės visuomenės raginimai atsižvelgti į žmogaus teisių principus ir pagarbą žmogaus teisėms šiuo pandemijos laikotarpiu ne kartą suveikė ir valstybė ėmėsi koreguoti tam tikrus savo sprendimus. Vertindamas tai, šiuo klausimu esu linkęs mąstyti pozityviai: mūsų šalyje demokratijos pagrindai yra stiprūs, taip pat yra jaučiamas pilietinės visuomenės bei žmogaus teisių institucijų, organizacijų bei tam tikrų ekspertų balansas, o valstybės valdžia į tai reaguoja, yra linkusi taisyti savo priimtus sprendimus. Verta paminėti vieno gerbiamo spaudos apžvalgininko mintį, kad geriausia yra nelikti klaidoje, o tą klaidą pripažinti ir ją taisyti“, – pastebi Vytautas Valentinavičius.

 

Laidą „Svarbus kiekvienas“ pristato Seimo kontrolierių įstaiga, Jungtinėse Tautose akredituota kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija.

Komentarai


Naujausi epizodai