Valdantieji išrado naują, netikėtą regionų „stiprinimo“ būdą – juos ir toliau tuštins
Dabartiniai valdantieji įeis į istoriją kaip išradusieji naują regionų „stiprinimo“ būdą – neįtikėtina, bet savivaldybes jie stiprina uždarinėdami jose profesines mokyklas ir planuodami jungti regionines kolegijas.
Iš tiesų Lietuvos profesinės mokyklos 2022-aisiais išgyveno daugybę virsmų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiame sektoriuje švaistėsi taip nuožmiai, kad dvylika profesinių mokyklų apskritai išnyko iš Lietuvos žemėlapio. Ir viskas įvyko tiesiog žaibiškai: 2022 metų kovo 24 d. pirmą kartą buvo pranešta, kad vasarą vyks didžiulė reorganizacija ir daugybė profesinių mokyklų bus sujungtos arba prijungtos. Dar buvo paskelbta, kad visos profesinės mokyklos iki balandžio 6 d. gali atsiųsti savo pasiūlymus ir pastabas. Bet niekam tos pastabos nerūpėjo. Kad ir ką rašė ar ko prašė profesinės mokyklos ar savivaldybės, buvo paskelbta, kad 2022 metų vasarą mokinių priėmimas vyks į 56 profesines mokyklas, bet nuo rugsėjo pirmosios 12-os iš jų nebeliks.
Prieš pat stojimą jaunimui paskelbti žinią, kad jūs stosite į profesines mokyklas, kurių neliks, – tai beveik „tobuliausias“ pastarojo dešimtmečio sprendimas skatinant jaunuolius rinktis mokslus profesinėse mokyklose. „Išmintingiau“ nesugalvosi.
Jau pavasarį kai kurių savivaldybių bendruomenės prognozavo, kad po tokių neadekvačių sprendimų stojančiųjų į profesines mokyklas sumažės. Taip ir įvyko. Pavyzdžiui, 2021 m. į tris Panevėžio profesines mokyklas įstojo 1087 mokiniai, o 2022 metais, pranešus, kad iš trijų profesinio mokymo centrų liks tik vienas, mokinių į juos priimta jau pusšimčiu mažiau. Panašiai viskas rutuliojosi ir kituose regionuose: paskelbus, kad Kuršėnuose nebeliks savarankiškos profesinės mokyklos, 2022 m. į ją įstojo 17 proc. mažiau jaunuolių nei užpernai, identiškas sumažėjimas ir Kretingos technologijos ir verslo mokykloje; Varėnos technologijos ir verslo mokykloje 2022 m. įstojusiųjų 10 proc. mažiau nei 2021 m. O Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje įstojusiųjų skaičius 2022 m. dvigubai mažesnis nei užpernai.
Gali kilti minčių, kad stojančiųjų mažėjo daugelyje profesinių mokyklų. Deja, ne – dešimtyse profesinių mokyklų mokinių skaičius augo: Jonavos politechnikos mokykloje, Joniškio žemės ūkio mokykloje, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, Kėdainių profesinio rengimo centre, Klaipėdos turizmo mokykloje, Marijampolės profesinio rengimo centre, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre.
Taigi, atrodo, nuopelnus dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo tam tikrose profesinėse mokyklose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų prisiskirti sau.
Kažką panašaus ji ir daro: švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė po stojamųjų į profesines mokyklas pateikė tokį komentarą: „Jau matome ir teigiamus tinklo stiprinimo rezultatus. Kai kurios nuo rugsėjo 1-osios susijungsiančios profesinės mokyklos nesurinko mokinių skaičiaus, reikalingo rentabilioms grupėms. Tačiau būtent jų susijungimas sudarys galimybę visiems pretendavusiems mokiniams patekti į norimą profesiją.“
Pateisinti, pasirodo, galima bet ką. Galima ir užversti, ir atversti. Tai, kad nesurinktas mokinių skaičius, galima pristatyti netgi kaip teigiamą profesinių mokyklų tinklo stiprinimo rezultatą.
Šią liniją būtų galima tęsti ir savarankiškų profesinių mokyklų panaikinimą tam tikrose savivaldybėse pristatyti kaip regionų stiprinimą. Tiesą sakant, dabartinė Vyriausybė savo programoje skelbia, kad iki šiol vykdyta regioninė politika buvo labiau deklaratyvi. O štai ji esą pasirengusi Lietuvoje įgyvendinti kitokią regioninę politiką. Čia, žinoma, niekaip nepaprieštarausi: ji tikrai stipriai kitokia. Panaikinus savarankiškas profesines mokyklas Varėnoje, Vilkijoje, Kuršėnuose ar Kretingoje, šių miestų ir miestelių gyventojai neabejotinai apkvaitę iš laimės ir tai traktuoja, kaip savo regionų stiprinimą.
O kalbant jau be ironijos, aišku viena: bet kuriame regione panaikinus profesinę mokyklą ar kolegiją (ką taip pat planuojama daryti), savivaldybei tai didelis smūgis, ir tai labai sumažina jos gyvybingumą bei patrauklumą. Čia derėtų priminti, kad jau ir iki šių metų optimizavimų, profesinės mokyklos veikė tik 37-iose savivaldybėse iš 60-ies. Vadinasi, 23 jų neturėjo. O po naujausių viražų artėjame prie tokios niūrios realybės, kai profesines mokyklas turės tik pusė šalies savivaldybių.
Beje, profesinių mokyklų prijungimas ir sujungimas vyksta ne taip sklandžiai, kaip gali atrodyti. Šiaip jau ministerija davė tik nurodymą, o patį jungimą turi įvykdyti pačios profesinės mokyklos. Žinant, kad jokio noro nei entuziazmo čia nėra, jau dabar matyti, kad viskas vyksta sunkiai ir suveltai. Pavadinimą pakeisti, žinoma, paprasta, bet visa kita – didžiulis iššūkis. Mat skirtingų mentalitetų, kultūrų ir darbo organizavimo formų taip paprastai nesujungsi ir nesuklijuosi, ypač kai žemės ūkio mokyklą bandai prijungti prie naujausių technologijų mokymo centro; arba kai mokyklą, rengiančią grožio specialistus, sujungi su automechanikus rengiančia mokykla. O per pastarąjį jungimą taip juk viskas ir vyko.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės