Tiek studijų programų privalumus, tiek trūkumus galima išsiaiškinti dar prieš stojant
Dvyliktoje klasėje beveik visi gimnazistai sukrunta domėtis ne tik kokios profesijos juos žavi, bet ir kokios studijų programos aukštosiose mokyklose leidžia tapti norimų profesijų atstovais. Natūralu, visi ieško geriausių ir kokybiškiausių. Didelė dalis mūsų jaunuolių linkę manyti, kad dauguma studijų programų Lietuvos aukštosiose mokyklose yra prastokos ar net visai beviltiškos ir jau tikrai silpnesnės nei užsienio aukštosiose mokyklose.
Tačiau iš tikro jie klysta. Nes ir užsienio šalyse yra antrarūšių ir net trečiarūšių koledžų bei universitetų, kuriuose studijų lygis žemiau grindjuosčių, ir nemažai lietuvių būtent į tokius ir įstoja. Be to, ir Lietuvoje galima rasti išties aukšto lygio studijų variantų. Ir jų ne vienetai, o šimtai. Kalbant konkrečiai, iš viso šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos siūlo per 1500 studijų programų, ir maždaug 300 iš jų, taigi penktadalis, yra excellent lygio, tai yra įvertintos 20–24 balais iš 24 (dešimtbalėje sistemoje tai reikštų 9–10 balų).
Žinoma, čia kils klausimas, kas taip įvertino, kas tai žino ir kur tą informaciją rasti?
Visa ši informacija visiškai vieša ir, beje, nemokama, ją galima rasti interneto platformoje www.skvc.lt. Svarbu žinoti, kad šis šaltinis visiškai nepriklausomas, tai yra neatstovauja jokioms nei Lietuvos, nei užsienio aukštosioms mokykloms. Be to, Lietuvos kolegijos ir universitetai jo ir nelabai mėgsta, nes jis įvardija ne tik privalumus, bet ir trūkumus.
Ši institucija vadinasi Studijų kokybės vertinimo centras. Ir ji vertina ne tik studijų programas, bet ir pačias aukštąsias mokyklas kaip institucijas. Ir visus tuos vertinimus atlieka ne Lietuvos valdininkai, o užsienio ekspertai, kuriuos ir samdo Studijų kokybės vertinimo centras. Šios ekspertizės Lietuvos valstybei kainuoja ne taip ir pigiai. Juk vieną studijų programą vertina vidutiniškai 5–6 ekspertai. Ir ne iš vienos valstybės, o iš kelių skirtingų: tarkime, vokietis, estas, ispanas, švedas ir anglas. Tai leidžia studijų programą įvertinti ne tik pagal nacionalinius reikalavimus, bet ir pažvelgti į ją iš Europos ar pasaulio perspektyvos.
Atkreiptinas dėmesys, kad vieną studijų programą ekspertai analizuoja ne valandą ar dvi, o pusmetį ir vertina ne pagal principą „patinka / nepatinka“, o pagal šešis kriterijus (programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai, programos sandara, dirbantys dėstytojai, materialinė bazė, studijų eiga ir programos vadyba). Ir pagal tokius pačius kriterijus vertinamos visų Europos valstybių aukštosios mokyklos.
Kiekvienas kriterijus yra vertinamas balais nuo vieno iki keturių, taigi iš viso puiki studijų programa gali surinkti 24 balus. „Pasirinkęs tokią programą jaunuolis Lietuvoje gaus aukščiausios prabos paslaugą. Tačiau prasta studijų kokybe nesipiktins ir jei jo pasirinkta programa SKVC buvo įvertinta 20–23 balais“, – komentuoja Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Almantas Šerpatauskas.
Na, o jeigu studijų programa tegavo 12–14 balų, tai reiškia, kad jos kokybė jau stipriai šlubuoja (jei programa nesurenka 12 balų, ji neakredituojama). Taigi, jei viena aukštoji mokykla finansus ar inžineriją jums siūlo studijuoti 13 balų gavusioje studijų programoje, o kita – 23 balus, akivaizdu, kad išmintingiau būtų rinktis antrą variantą. Ir išsiaiškinti šiuos niuansus nėra sunku – užtenka savaitgalio, o nauda didžiulė.
Šie balai ir akreditacijos leidžia daryti nemažai išvadų. Pirma, tarp kolegijų itin kokybiškų studijų programų gausa išsiskiria Kauno kolegija (14 studijų programų įvertintos 20 ir daugiau balų), Vilniaus kolegija (10), Socialinių mokslų kolegija (7), Šiaulių valstybinė kolegija (6) ir Klaipėdos valstybinė kolegija (5). O tarp universitetų pirmauja Vilniaus universitetas (69), toliau seka Vytauto Didžiojo universitetas (47), Kauno technologijos universitetas (31), Vilniaus dailės akademija (19) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (16).
Antra, kai kuriose aukštosiose mokyklose praraja tarp atskirų studijų programų kokybės labai didelė, kitaip tariant, yra daug ir tikrai gerų, ir visiškai prastų. Ir taip yra daugelyje aukštųjų mokyklų. Sąlygiškai aukštu itin kokybiškų studijų programų nuošimčiu tarp kolegijų išsiskiria Vilniaus dizaino kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Kauno kolegija, o tarp universitetų – Vilniaus kunigų seminarija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, LCC Tarptautinis universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno technologijos universitetas.
Apibendrinant galima teigti, kad Studijų kokybės vertinimo centro išvados apie studijų programas leidžia išvengti nemažai klaidų. Jaunuolis gali matyti kiekvienos studijų programos pliusus bei minusus ir pasverti, kiek tai nesutampa su jo įsivaizdavimais bei norais ir ar jam pakeliui su dominančia aukštąja mokykla.
„Drįsčiau teigti, kad jeigu studijų programos įvertinimas siekia 20 ar daugiau balų, tai jos kokybė išties aukšta net ir tarptautiniu lygiu ir nėra prasmės studijuoti to dalyko važiuoti į užsienį. Ir tai ne mūsų, o užsienio ekepertų išvada“, – apibendrina A. Šerpatauskas.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės