Mūsų moksleivių įpročiai nedžiugina
Lietuvoje daugėja mokinių, kurie prieš eidami į mokyklą nepusryčiauja. Tarkime, kasdien pusryčius valgo tik 36 procentai 5–7 klasių mergaičių. Mažai merginų pusryčiauja ir 9-11 klasėse – tik 38,7 proc. Vaikinų pusryčiauja daugiau – tačiau tas daugiau nesiekia ir pusės.
Nesiseka mūsų vaikams ir paaugliams susidraugauti ir su vaisiais bei daržovėmis: jų kasdien valgo 25–40 proc. skirtingo amžiaus mokinių, bet trys penktadaliai jų valgo retai ir nereguliariai. Ypač liūdnas vaizdas vyresnių klasių vaikinų grupėje: šioje grupėje tik 25 proc. jaunuolių kasdien valgo vaisius ir tik 31 proc. - daržoves.
Tačiau kasdienis saldainių, šokoladų ir apskritai saldumynų vartojimas tarp mūsų šalies vaikų jau daug metų išlieka stabiliai aukštas (ypač tarp mergaičių).
Tokie duomenys paaiškėjo iš naujausio tarptautinio HBSC vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimo, kuris atliekamas ir Lietuvoje. Beje, Lietuvoje šis tyrimas vykdomas nuo 1994 m., taigi galima matyti tendencijas.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. dr. Agnės Slapšinskaitės-Dackevičienės, liūdnai atrodo ir mokinių burnos higienos įpročiai – reguliariai dantis valosi mažiau nei pusė Lietuvos moksleivių. Didesniu abejingumu savo dantims pasižymi berniukai. Nerimą kelia ir dar vienas faktas: septintų klasių mokinių burnos higienos įpročiai pastaraisiais metais Lietuvoje buvo prastesni nei 2018 metais.
Gal bent mokinių fizinio aktyvumo tendencijos džiugina? Deja, ne, – judama mažiau: kasdien fiziškai aktyvūs būna šeštadalis berniukų ir mažiau nei dešimtadalis mergaičių. Ir kuo arčiau mokyklos baigimo, tuo mažiau fiziškai aktyvių mergaičių: kiek didesniu fiziniu aktyvumu pasižymi vos 28 procentai.
Kalbant detaliau, kasdien fiziškai aktyvūs būna tik apie 15 proc. septintų-vienuoliktų klasių berniukų ir mažiau nei 10 proc. tokio paties amžiaus mergaičių.
„Nagrinėjant motyvuojančius veiksnius, kurie lemia vaikų įsitraukimą į fizinį aktyvumą, tyrimo metu išryškėjo keli pagrindiniai elementai. Visų pirma moksleivius judėti skatina noras pagerinti sveikatą, padailinti fizinę išvaizdą, pasimatyti su draugais ar siekti geros sportinės formos“, – teigia A. Slapšinskaitė-Dackevičienė.
Atkreipiant dėmesį į organizuotą laisvalaikį, tyrimas išryškina skirtingus berniukų ir mergaičių pasirinkimus. Lietuvos berniukai ir vaikinai labiau linkę rinktis komandines sporto šakas, puoselėja draugiškumą ir konkurenciją, o merginos dažniausiai renkasi mažiau fizinių pastangų reikalaujančią veiklą – menus. Tarkime, menininėje veikloje reiškiasi 55 proc. jaunesnio amžiaus mergaičių ir 25 proc. berniukų, o komandiniame sporte – 58 proc. berniukų ir 40 proc. mergaičių. Tarp vyresnių klasių komandiniame sporte tesireiškia jau tik 25 proc. merginų.
Be to, tyrimas atskleidžia, kad vaikams žengiant į vyresnes klases rečiau dalyvaujama bet kokioje organizuotoje veikloje. Vaikų, nelankančių organizuotos veiklos, dalis nuo 5–7 klasių iki 9–11 klasių padvigubėja.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad bendri mūsų moksleivių įpročiai nėra labai džiuginantys.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės