Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Mokytojų atlyginimų disproporcijos bado akis

05.13 Pirmadienis 06:45
Gintaras Sarafinas

Galima teigti, kad Lietuvos mokytojų atlyginimai labai maži, net apgailėtini, bet lygiai taip pat galima sakyti, kad jie visai geri ir solidūs. Paradoksalu, bet abu šie sakiniai yra teisingi ir nė vienas tokius žodžius tariantis vertintojas nenusipelno būti nušvilptas. Taip yra todėl, kad mūsų šalis labai įvairi ir mokyklos labai skirtingos.

Patyrinėjus visų Lietuvos mokyklų darbuotojų (kurių absoliuti dauguma yra būtent mokytojai) 2019 m. vasario mėnesio atlyginimų vidurkius, rezultatai, tiesą sakant, stipriai nustebino.

Lyginome tos pačios savivaldybės ir to paties tipo mokyklas, tačiau skirtumai tarp jų paranormalūs. Pradėkime nuo sostinės: taigi Vilniuje turime mokyklą – Vilniaus S. Nėries gimnaziją, – kurioje darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis sudaro 942,71 euro (neatskaičius mokesčių), bet turime ir visai kitokią mokyklą – Vilniaus Gabijos gimnaziją, – kur, „Sodros“ duomenimis, darbuotojų atlyginimų vidurkis neatskaičius mokesčių siekia 1 381,29 euro. Taigi dvi tipinės gimnazijos, o atlyginimų vidurkis skiriasi 438,5 euro. Esama ir dar didesnių skirtumų: štai Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijoje atlyginimo vidurkis sudaro tik 766,28 euro, o tos pačios savivaldybės Kužių gimnazijoje – jau 1 256,09 euro. Skirtumas – 490 eurų.

Didžiulių skirtumų galima regėti ir progimnazijų sektoriuje. Geriausiai juos parodo toks pavyzdys: Ukmergės Pašilės progimnazijoje darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis sudaro vos 698,61 euro (popieriuje), o štai Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje – 1 331,5 euro. Net ir tose pačiose savivaldybėse netolygumas labai didelis, ypač Klaipėdos ir Šiaulių miestuose bei Tauragės rajone, kur mokytojų atlyginimų vidurkiai įvairiose progimnazijose skiriasi 380–480 eurų.

Dar didesniais mokytojų darbo užmokesčio skirtumais pasižymi pagrindinės mokyklos. Tarkime, Šalčininkų r. Poškonių pagrindinėje mokykloje darbuotojų atlyginimo vidurkis suvis varganas – 547,57 (ir tai ant popieriaus), o tos pačios savivaldybės Kalesninkų M. Rudzio pagrindinėje mokykloje – 1 009,86 euro. Panašus vaizdas ir Mažeikių rajone ar Radviliškio rajone.

Tačiau nagrinėjant atlyginimų vidurkius labai svarbu žinoti vieną niuansą: pasirodo, kokį atlyginimą – didesnį ar mažesnį – gauti, nusprendžia pati mokyklos bendruomenė (gal, tiksliau, administracija ir direktorius). Ir tai daroma dvejopai: visų pirma, administracija sprendžia, ar esamą krūvį ir pamokas išdalinti didesniam ar mažesniam mokytojų skaičiui. Pavyzdžiui, pagal normatyvus ir pagal mokykloje esančių mokinių skaičių apibrėžiama, kiek mokytojų reikia. Na, tarkime, reikia 40. Tad jei mokykloje ir dirbtų 40 mokytojų, jų algų vidurkis viršytų tūkstantį eurų (popieriuje), bet Lietuvoje dažniausiai būna kitaip: reikia 40 mokytojų, o dirba 48 ar net 55 (dauguma ne visu etatu), taigi numatyti pinigai išskaidomi jau ne 40-iai, o 55 mokytojams, tad jų atlyginimų vidurkis smunka iki 700 eurų (popieriuje) ar dar mažiau.

Pamėginkime išnarstyti ir vieną visai konkretų pavyzdį: štai Trakų r. Aukštadvario gimnazijoje mokosi 137 mokiniai, dirba 43 darbuotojai ir visų jų atlyginimo vidurkis – 878,45 euro, o tame pačiame Trakų rajone esančioje Paluknio „Medeinos“ gimnazijoje mokosi 159 mokiniai, bet dirba 39 darbuotojai ir jų atlyginimo vidurkis jau gerokai aukštesnis – 1139 eurai (abiem atvejais – bruto).

Arba kitas pavyzdys: tarkime, pagal mokinių skaičių mokyklai reikia 4 lituanistų, tad jeigu mokykloje jų tiek ir dirbtų, turėtume keturis gyvenimu ir atlyginimu daugmaž patenkintus žmones, bet jeigu vietoj keturių tokioje mokykloje dirba šeši, tai tokiu atveju turime šešis tiek atlyginimais, tiek sistema, tiek apskritai Lietuva nepatenkintus lituanistus.

Kalbant makrolygmeniu, Lietuvoje šiuo metu maždaug 35 tūkst. mokytojų bando įsisprausti į 28,5 tūkst. etatų (vidutiniškai vienam mokytojui tenka 0,8 mokytojo etato), todėl dalies jų krūviai, o kartu ir atlyginimai yra menki.

Kitų profesijų atstovams net sunku suprasti, bet Lietuvoje tik maždaug 27 proc. mokytojų dirba visu etatu (arba kiek daugiau nei visu etatu). O mokyklų, kur dauguma mokytojų dirbtų visu etatu, Lietuvoje apskritai vienetai, viena tokių – Vilniaus licėjus. Priminsime, kad nuo šių metų sausio 1 d. visas mokytojo etatas įvertintas maždaug 1300 eurų (bruto), ir tai sudaro 824 eurus „į rankas“.

Iš tikro labai sunku atsakyti į klausimą, kas geriau: ar kai mažiau mokytojų gauna orų atlyginimą, ar kai daugiau gauna mažą. Miestuose daugiau manančiųjų, kad geriau, kai mokytojų yra mažiau, bet jų alga viršija 1000 eurų, o štai regionuose, ypač kur sunku susirasti darbo, labiau pasisakoma už antrąjį variantą: esą geriau tegul ir maži atlyginimai, bet lai juos gauna daugiau žmonių (iš tiesų Lietuvoje daugiau mokyklų renkasi būtent šį variantą). Tačiau čia svarbu neužmiršti pačios svarbiausios grandies, dėl kurios, tiesą sakant, viskas ir vyksta, – mokinių. Ar jiems geriau, kai juos moko vos galą su galu suduriantys mokytojai, ar kai ugdo daugiau nei tūkstantį eurų uždirbantys pedagogai, kurie neturi spręsti išgyvenimo dilemų.

Dar kartą ties apsisprendimo slenksčiu mokyklų bendruomenės stoja, kai tenka apsispręsti dėl pačios mokyklos gyvavimo apskritai. Bet tai kartu lemia ir mokytojų atlyginimą. Lietuvoje šiuo metu veikia tikrai daug – maždaug 250 – mažų mokyklų, kuriose mokosi nuo 5 iki 100 mokinių. Visiems suprantama, kad esant tokiam mokinių skaičiui mokytojų atlyginimas negali būti didelis, taigi jis ir yra mažas, net labai mažas – nuo 550 iki 700 eurų (neatskaičius mokesčių). O kai mokesčiai atskaitomi, lieka sumos, kurias vadinti atlyginimu sunkiai apsiverčia liežuvis (nes nuo 600 bruto lieka tik kiek daugiau nei 400 eurų „į rankas“). Iš tiesų mažos mokyklos turi nedaug alternatyvų: arba iš paskutiniųjų kovoti už mokyklos išlikimą ir kartu už mažas mokytojų algas, arba jungtis prie kurios nors mokyklos, arba nebekovoti ir leisti mokyklą uždaryti. Tokiu atveju dalis mokytojų kartu su buvusios mokyklos mokiniais pereis į didesnes tos savivaldybės mokyklas ir gaus didesnį atlyginimą, bet dalis apskritai neteks darbo. Taigi čia pasirinkimas tarp blogo ir blogesnio.  

Kalbant apie Lietuvos mokytojų atlyginimus kaip visumą, galima pastebėti, kad jie išties žemi. Labai žemi. Turime sočiai ne tik mokyklų, bet net savivaldybių, kuriose vidurkis ne tik kad nepriartėja prie tūkstančio, bet nepasiekia net ir 800 ar net 700 eurų (ypač kukliai atrodo daugybės pradinių mokyklų ir pagrindinių mokyklų mokytojų atlyginimas). Ir čia vis dar kalbame apie darbo užmokestį „ant popieriaus“. Į rankas tokie mokytojai gauna mažiau nei 500 eurų. Taigi toks atlygis apskritai nieko bendro neturi su mokytojo profesijos prestižo didėjimu. Greičiau su mažėjimu.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Komentarai


Naujausi epizodai