Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kur krypsta investuotojų akys agromaisto sektoriuje?

2022-04-04, Pirmadienis

Partnerio turinys

Žemės ūkio ir maisto rinka jau kelerius metus yra viso pasaulio privačių investuotojų dėmesio centre. 2020-aisias į šį sektorių buvo investuota daugiau nei per visą dešimtmetį prieš tai, o 2021 m. investicijos tik dar labiau augo. Į kurią pusę pasikeitusi geopolitinė situacija dėl karo Ukrainoje pakreips investuotojus?

Augantis potencialas

Nors žemės ūkis šiuo metu yra mažiausiai skaitmenizuotas ir vienas konservatyvesnių sektorių, jis turi didžiausią potencialą inovacijoms ir investicijoms. „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad, remiantis naujai atliktu Europos inovacijų ir technologijų instituto tyrimu, yra aiškiai matomos penkios pagrindinės kryptys, kurios turės didžiausią potencialą agromaisto sektoriuje 2022 m. metais.

„Tai bus technologijos ir inovacijos, susijusios su klimato kaitos pasekmių mažinimu, taip pat viskas, kas susiję su regeneraciniu žemės ūkiu, tada alternatyvūs baltymai, jaunų žmonių, talentų įtraukimas į agromaisto sektorių, ir, žinoma, pačios tvarios pakuotės kokybės užtikrinimas“, – išvardino K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

(Ne)pasikeitę prioritetai

Pasaulinė pandemija ir karas Ukrainoje paskatino tiek Lietuvą, tiek Europą pakeisti savo prioritetus. Apsirūpinimas maistu tapo nacionalinio saugumo klausimu, o kaina – vienu iš pagrindinių prioritetų.

„Jeigu per COVID-19 pandemiją mes visi kalbėjome apie sveikatingumą, dekarbonizaciją, klimato kaitos tikslus, tai dabar didžiausias prioritetas yra kaina. Nepaslaptis, kad šių metų didžiausias iššūkis yra infliacija“, – teigė „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas.

Visa Europa susirūpino maisto tiekimo saugumu, todėl valstybinė intervencija tapo neišvengiama. P. Kunčino teigimu, valstybės pradėjo siūlyti subsidijas, sureagavo net Europos Komisija, kuri keičia žaidimo taisykles. Ekonomistas tikisi, kad greitu metu pamatysime teigiamas reformas žemės ūkio srityje.

Tačiau, kaip teigė P. Kunčinas, kapitalas vis dar susijęs su žaliojo kurso tikslais:

„Strateginis tikslas nepasikeitė. Europos Centrinis Bankas suteiks labai daug naujų kreditinių linijų, kurios bus dalinamos bankams. Ir bankai taip pat skirs prioritetines skolas žemės ūkio bendrovėms ir maisto pramonės dalyviams, kurie toliau laikysis strateginių tikslų“.

Investuotojų susidomėjimas nemažėja

Koronaviruso krizė ir karas Ukrainoje sutrikdė tiekimo grandines ir trąšų rinką. Tačiau visa Europa imasi veiksmų – ieškoma bendrų sprendimų, valstybės pasiryžusios remti ir skatinti žemės ūkio sektorių. K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, Europos Komisija išskyrė sritis, kurioms bus skiriamas ypatingas dėmesys ir į kurias bus nukreiptos visos pagrindinės pastangos. Tai apima maisto švaistymo ir maisto trūkumo mažinimą, sveikos, tvarios maisto sistemos ir akvakultūros skatinimą, dėmesį trumposioms maisto grandinėms, taip pat vietinio maisto tiekimo mokykloms ir maisto kainų prieinamumo didinimą.

Pasak ekonomisto P. Kunčino, šios strateginės kryptys įtikina investuotojus ir didina jų susidomėjimą žemės ūkio ir maisto sektoriumi. Jis teigė, kad anksčiau investuotojai žvalgėsi į tarptautines rinkas, į Aziją ir Artimuosius Rytus, tačiau dabar visi nori grįžti atgal į Europą. Taip yra todėl, kad šiuo metu tiek Europos Centrinis Bankas, tiek Europos Komisija remia žaliąjį kursą ir reformas žemės ūkyje, suteikia fiskalinę paramą. Tai daro naujuosius projektus patrauklesniais.

Tačiau augančios kainos ir prognozuojama infliacija gali trukdyti pritraukti investuotojus.

„Bloga naujiena yra ta, kad infliacija visada skatina intervenciją, valstybės įsikišimą, galiausiai yra netgi svarstoma, kad bus įvesta kainų kontrolė, kad bus nustatytos lubos būtinom prekėm. Kas yra labai blogas signalas rinkai, visada. Iš kitos, gerosios, pusės, yra skatinama konkurencija, mažinami barjerai būtent tam, kad atsirastų daugiau žaidėjų. Yra kovojama prieš bet kokį monopolį, taip pat skatinamas mažųjų bendrovių augimas“, – paaiškino ekonomistas P. Kunčinas.

Patarimai Lietuvos startuoliams

„Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas P. Kunčinas teigė, kad Lietuvoje dar nėra gerai išsivysčiusi startuolių finansavimo rinka. Tačiau startuoliams jis siūlo ieškoti gerų strateginių partnerių, kurie galėtų investuoti, taip pat pasinaudoti įvairių ministerijų ir kitų institucijų siūlomomis skatinamosiomis priemonėmis, neatmesti bankų siūlymų.

„Šiuo metu bankai irgi turi gana aiškias gaires, kam skolinti pinigus. Reikia atkreipti dėmesį į strateginius tikslus. Tai pirmiausia, į savo misijos aprašą įdėčiau CO₂ pėdsako mažinimą, – teigė P. Kunčinas. – Aišku, reikia galvoti apie savo rinką. Aš manau, kad geriausia dabar yra orientuotis būtent į Europos rinką. Yra didelis neišnaudotas potencialas Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Visa Europa yra pakankamai stagnuojanti, kas liečia inovacijas. Tai čia mes turime privalumą Lietuvoje, kad esame pakankamai vikrūs ir gana greitai mokame įsivertinti savo nišas. Mes niekada nebūsim didelio mastelio žaidėjai, bet nišose mes turime ką veikti. Ir reikia pasiimti tas nišas ir dėl jų kovoti, išnaudoti tuos resursus, kuriuos šiuo metu siūlo valstybės“.

„Mūsų unikalumas ir didžioji galimybė yra tai, kad esame maža valstybė, galime labai greitai sureaguoti ir išsitestuoti. Turime visas galimybes suskaitmeninti visą maisto tiekimo grandinę, jeigu tik atsirastų noras ir būtų pakankamai partnerių. Todėl mes greitai galime į rinką paleisti technologijas“, – pridūrė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą "Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.

logox6