Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Startuoliai ir tradicinis verslas – abipusė nauda

05.29 Sekmadienis
Partnerio turinys

Kokiais atvejais tradicinis verslas investuoja į startuolius? Kokią to naudą mato sau? Kodėl startuoliai yra būtinas bet kokio evoliucionuojančio sektoriaus elementas?

 

Startuolių galėtų būti daugiau

Nors agromaisto sektoriuje netrūksta įvairiausių renginių ir mokymų, skirtų jauniems verslams ir startuoliams, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė neslėpė, kad startuolių šioje industrijoje galėtų būti daugiau.

Jos teigimu, startuolių sukuriama pridėtinė vertė yra ne tik naujų technologijų diegimas tiesiogiai į rinką, bet ir mažinamos tam tikrų technologijų kainos.

„Startuolių sprendimai mums leidžia pasiūlyti žymiai pigesnius sprendimus, kurie galbūt anksčiau kainavo labai brangiai“, – atskleidė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

 

Verslo požiūris į startuolius

„Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis teigė, kad tradiciniam verslui yra labai svarbu ieškoti kontaktų su naujais verslais:

„Jeigu nori pažvelgti į savo industrijos ateitį ar prisidėti prie tos ateities kūrimo, kontaktai su mažais, greitais, smalsiais verslais yra abipusiai naudingi“.

M. Snarskis atskleidė, kad tradicinis verslas, tarp jų ir „Vikonda grupė“, startuolius, į kuriuos potencialiai bus investuojama, atsirenka pagal strateginį atitikimą (angl. strategic fit).

„Mūsų grupės strateginės veiklos kryptys yra žemės ūkis, žemės ūkio veikla, maistas ir maisto pramonė. Tai mes norime ir žvelgti būtent ta kryptimi, – sakė jis. – Mes šitą verslo dalį geriausiai suprantame ir galime ne tik prisidėti finansiškai, bet ir patarimais, galime suteikti platformą išsibandymui.“

 

Pranašumas ir daromos klaidos

M. Snarskis, paklaustas, kokį pranašumą įgyja startuoliai, kuriais patiki verslas, atsakė, kad jaunas verslas tokiu atveju nusiperka laiko ir padidina savo sėkmės tikimybę.

„Nes tie resursai, ne tik finansiniai, bet ir kompetenciniai, yra didesni ir sutelkia daugiau pastangų, kurių jie negalėtų turėti vykdydami veiklą vieni“, – sakė jis.

Tačiau pasitaiko ir klaidų, kurių sunku išvengti pradėjus naują verslą. M. Snarskio teigimu, tradicinis verslas, kuris investuoja į startuolius, veikia tarsi tam tikras saugiklis.

„Neretai pradedančio verslo pagrindine veikla tampa pinigų pritraukimas. Jeigu mes pamatome, kad startuolis ne patį verslą vysto ir siekia numatytų rezultatų, bet labiau užsiima naujų lėšų pritraukimu, mes sakome „stop“, – pasakojo „Vikonda grupės“ generalinis direktorius.

Kaip teigė M. Snarskis, startuoliai dažnai pervertina savo potencialą:

„Dabar visi pradedantys iš karto jau nebekalba apie lyderystę Lietuvos rinkoje, jie iš karto nori dominuoti pasaulinėje rinkoje. Čia tas toks jaunatviškas ir gražus dalykas, tuo pačiu turintis savų iššūkių ir rizikos elementų“.

 

Patrauklus sektorius

M. Snarskiui yra labai svarbu, kad žmonės pradėtų suprasti, jog startuoliai žemės ūkio ir maisto sektoriuje yra „ne mažiau įdomūs, ne mažiau seksualūs“ nei jaunas verslas technologijų srityje.

Jo teigimu, Šiaurės Europos šalyse jau dirbama su naujais projektais, susijusiais su maistu ir agroverslu.

„Pas mus Lietuvoje dar to nėra. Mums atrodo, kad tai yra ūkio ir ūkininko darbas, – sakė jis. – Bet aš manau, kad agromaisto sektoriuje, kur yra atliepiamas bazinis žmogaus poreikis, yra labai daug vietos saviraiškai ir fantazijai.“

M. Snarskis pabrėžė, kad būtent šiame sektoriuje reikėtų kelti savo kompetencijas ir ieškoti galimybių, nes „čia tarp idėjos ir rezultato gali praeiti gerokai mažiau laiko, negu tuose techniniuose versluose“.

Pasak jo, gali reikėti ir mažiau investicijų.

K. Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad mokslininkai pabrėžia, jog ateitis priklauso pasikeitusiai maisto sistemai. Todėl ir agromaisto sektorius turi keistis, jaunėti.

„Tai yra mitas, kad agromaisto sektorius konservatyvus, labai tradicinė pramonė, nieko čia inovatyvaus jau ir nesugalvosi. Tai yra visiškai klaidingas požiūris“, – sakė ji. – Jau kituose regionuose galime pastebėti tą besikeičiantį požiūrį, ko mes ir tikimės.“

K. Šermukšnytė-Alešiūnienė ragino į agromaisto ir žemės ūkio sektorių nebijoti ateiti ir kitose sferose dirbančius žmones:

„Tu nebūtinai turi būti agronomas ar žemės ūkio inžinierius. Tu gali ateiti visiškai iš kito sektoriaus su visiškai kitu požiūriu. Dar neretai būna ir geriau, kai tu nežinai, kaip iš tikrųjų turėtų būti“.

 

Laidų ciklą inicijuoja skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“. Idėją pagal projektą "Kaimo plėtra regionuose inovacijų pagalba“ palaiko Lietuvos kaimo tinklas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai“.

logox14

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai