Prašyčiau šaukštelio ikrų!
Mažulyčiai, sūrūs, valgomi su blynais ir grietine, laikomi prabangos simboliu, nors ilgai buvo tiesiog valstiečių maisto raciono dalis. Taigi, šįkart ant šefo padėklo tikras delikatesas – ikrai!
Teigiama, kad rusų valstiečiai ikrus, kaip maisto šaltinį, atrado dar XII amžiuje ir sėkmingai jais papildydavo žiemą savo racioną – prisūdydavo pilnas statines. Panašu, kad tada ikrai buvo valgomi tikrai ne šaukšteliais, kaip dabar. Kas pasikeitė? Pasak legendos, ikrų statusą pakeitė XVI amžiuje Rusiją valdęs caras Ivanas Rūstusis, kuriam užteko vos kartą paragauti ikrų, kad nuo paprastų valstiečių stalo jie pakiltų iki delikatesų pjedestalo. Iki šiol pamenu kartą matytą filmą, kuriame žiemą rusų didikai tiesiog iš užšalusio vandens telkinio traukia didžiules žuvis, prapjauna jų pilvą ir pilnomis saujomis semia ikrus, kuriuos čia pat ir valgo.
Iš tikrųjų net ir šiais laikais ne vieną nuo noro paragauti ikrų gali atgrasyti jų kaina. Tiesa, būtina paminėti, kad ikrų yra ne vienos rūšies, nuo ko priklauso ir tai, kiek plačiai turėsite praverti savo piniginę. Išradingieji pramonininkai sukūrė netgi dirbtinius ikrus, kurių indelį bet kuriame prekybos centre galite įsigyti vos už kelis eurus. Tik šie želatininiai rutulėliai su ikrais turi bendro tiek pat, kiek obuolys su kamuoliu – tikriausiai nesusigundysite atsikąsti antrojo, kad ir koks ryškus ar apvalios formos jis būtų.
Garsiausiais laikomi didžiojo eršketo, arba belugos, ikrai. Ši žuvis laikoma seniausia pasaulyje. Manoma, kad gyveno dar priešistoriniais laikais ir nepasikeitė per 250 milijonų metų. Didysis eršketas gali gyventi iki 100 metų, tačiau ikrus pradeda gaminti tik sulaukęs 16-os. Suaugusios žuvies ilgis siekia net 4 metrus, o svoris – 1000 kilogramų. 20–25 procentus jos masės ir sudaro ikrai. Deja, dėl milžiniško vartojimo ne vieną šimtmetį buvę laukinės gamtos produktas, ikrai tapo žmonių kultivuojamo žemės ūkio dalimi. Taip nutiko, nes, žlugus Sovietų Sąjungai, nebeliko griežtos žvejybos dėl ikrų kontrolės, tad visi norėjo atsiriekti savo pyrago dalį. Be proto išaugę žvejybos mastai sukrėtė visą ekosistemą, todėl dabar didysis eršketas yra saugoma rūšis. 2014-ųjų metų duomenimis, Rusijoje jų buvo sugauta tik 120. Nykstant eršketams, jų vietą pakeitė lašišinių šeimos žuvys, kurių raudonųjų ikrų kaina yra prieinamesnė vartotojams. Maskvoje už porciją blynų su šiais ikrais sumokėsite nuo 5 eurų, o už ikrų užkandį ir šampano taurę teatre atseikėsite ir 40 eurų. Tik viena gurmaniška pastaba – jų skonis neprilygsta retiesiems eršketams, nes jaučiamas kartokas prieskonis.
Ką turėtumėte žinoti prieš valgydami ikrus? Tradiciškai Vakaruose jiems akompanuoja šampanas arba atšaldyta degtinė - Rusijoje. Ikrų nerekomenduojama vartoti su baltuoju ar raudonuoju vynu, nes jie užgoš ikrų skonį. Jei svajojate ikrų pakabinti šaukšteliu, venkite sidabro – šis irgi gali turėti įtakos skonio suvokimui. Na, o jei norite labiau pasistengti nei vien paserviruodami šaukštelį prie ikrų, galite šalia padėti skrebutį, atšalusių virtų bulvių ar jau pradžioje minėtų blynų.
Ikrų ekspertai taip pat pataria, kaip juos kramtyti. Jei jau investavote į šį delikatesą, pasimėgaukite iki galo. Taigi, kai ikrai atsiduria burnoje, nepulkite kramtyti. Leiskite jiems pasklisti ant jūsų liežuvio, švelniai prispauskite prie gomurio ir pajauskite pradinį aromatą. Tada šiek tiek stipriau spustelėkite liežuvį prie gomurio, pajauskite pokštelėjimą ir tai, kaip ikrai išlaisvina savo sviesto konsistencijos turinį. Pabūkite degustatoriai – pabandykite nustatyti kuo daugiau skonių, kurie atsiskleidžia: sviesto, riešutų, žemės, druskos, žuvies ir panašiai. Galiausiai viską nurykite, tik nesustokite kvėpuoti pro nosį, nes taip maksimaliai galėsite mėgautis ikrų skoniu. Nebijokite, kad ikrai gali jums nepatikti – svarbiausia, mėgaukitės ragavimo procesu!
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės