Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ką valgo skirtingų pasaulio šalių mokiniai?

08.30 Trečiadienis 07:45
Aistė Čiučiurkaitė

Artėjant mokslo metams, rūpinamės vienu labai svarbiu dalyku – ką valgyti pietums? Lietuvoje vieni nešasi savo pačių, mažesni tėvų paruoštas pietų dėžutes, treti valgo tai, kas ruošiama mokykloje. O ką valgo skirtingų pasaulio šalių mokiniai?

Lietuviškose mokyklose maisto pasirinkimas varijuoja nuo pieniškų dešrelių iki šiupininių sriubų. Tikriausiai visų laikų klasika yra žemaičių blynai, kokia nors skystenė sriuba ir kompotas. Desertui - bandelė. Pamenu pas mus mokykloje būdavo šventė, kai valgykloje pasirodydavo mažosios picos ir dar likdavo bandelių su šokoladu. Dabar pagalvoju, kad baisiai nesveika, bet tada tai visiškai nerūpėjo. Tėvam sakydavom, kad suvalgom atsineštus kaime augintus agurkus, morkas ir naminę košę, o iš tikrųjų kirsdavom picukes. Vėliau tą košę suvalgydavau grįžus namo arba draugiškai pasidalindavau su šuniu. Tėvams labai ir nerūpėjo kas kur ir kaip, svarbu pavalgius. Dabar gi ne retas iš tėvų stoja sveiko maitinimo pusėn ir mokyklos priverstos ieškoti kelių kaip pasiūlyti kuo sveikesnius pietus mokyklinukams. Bebaigiant mokyklą pamenu pas mus uždraudė šokoladukus, kokakolą ir juodą stiprią arbatą, neva pernelyg aktyvūs pasidarome nuo viso to. Kitur gi diegia daržovių dienas, dar kitur nevengia atsisakyti miltinių patiekalų. Taigi, mūsų šalyje mokyklų maitinimo tendencija sveikėjimo link. Daugiausia dėl aktyvių tėvų.

O kaip yra pasaulyje? Kone populiariausi patiekalų ingredientai mokyklose yra bulvės, ryžiai ir kopūstai. Štai japonų vaikai paprastai valgo koldūnus, užsikanda juos ryžiais, dar gauna morkų ir kopūstų salotų, sultinio ir karštos sriubos, o desertui pieno pakelį. Kol vaikai nesulaukia gimnazijos amžiaus, jiems neleidžiama į mokyklą neštis maisto iš namų. Taip pat japonų mokyklose nėra šokoladukų ir gėrimų automatų. Įdomu tai, kad vaikai nevalgo valgyklose, jie priešpiet apsivelka specialius baltus chalatus ir nešasi maisto padėklus į klases.

Pietų korėjiečiai mokyklose valgo panašiai kaip ir japonai. Sakoma, kad korėjiečių mokyklų valgiaraščio planavimo sistema viena geriausių pasaulyje. Didžiausi bliūdeliai maisto padėkle atitenka sriubai ir ryžiams. Mažesni - salotoms, daržovėms, jūros gėrybėms, vaisiams. Kiekvieną kartą mažiau sveriantys vaikai gauna žuvų taukų, kurių kiekis pamatuojamas specialiu šaukšteliu. Populiariausi patiekalai Pietų Korėjos mokyklose yra kimči, sezamo lapai įdaryti ryžiais su medaus padažu, moliūgų sriuba, bulvės, blynai su svogūnais, jūrų gėrybės, agurkų ir morkų salotos.

Tuo metu britų vaikai valgo keptas bulves, morkas (virtas arba keptas), ryžių košę, salotas, vaisius (beje, dažniausiai konservuotus), o desertui gan dažnas yra belgiškas vaflis su šokoladu. Ne itin sveikai skamba toks pasirinkimas pietums, ypač palyginus su korėjiečių ar japonų pietumis. Be to, britų mokyklose dažnai siūlomas greitasis maistas, nes jis pigus, teisinasi, kad neužtenka biudžeto pajamų kokybiškesniam maistui. Vėlgi, maisto pasiūla daugelyje šalies mokyklų skiriasi.

Taip pat yra ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiesa ten skirtingose valstijose mokyklų valgiaraščiai gali būti panašūs kaip žemė ir dangus. Socialiniame tinkle „Instagram“ mokiniai iš Jutos valstijos dalinasi pietų nuotraukomis. Tai soti sriuba, kepta vištiena, kukurūzai, kriaušės arba nektarinai desertui. Tiesa rašoma, kad daugelyje mokyklų populiarus greitasis maistas, pavyzdžiui, vištienos kepsneliai, bulvytės ar pica.

Turkijos moksleiviai mane nustebino kone labiausiai. Ten populiaru maistą neštis iš namų ir gaminti tokį, kuris atrodo labai skaniai ir padeda geriau jaustis, mokytis. Štai vieno moksleivio pietūs iš namų, galbūt bus puiki idėja ir jums: dvi ruginės duonos riekės, graikiniai riešutai, raudonosios vynuogės, granatos ir kefyras arba airanas.

Prancūzijos mokyklose valgis atrodo ne prasčiau nei kavinėje ar restorane. Prancūzai renkasi žuvį, dažniau baltą, būtinai daug žalialapių daržovių, pavyzdžiui, brokolių, salotų ar špinatų, o kad būtų sočiau, įdeda virtų bulvių ir paprastą bandelę. Įdomu, kad jų mokyklose rečiau valgoma sriuba ir vengiama desertų, taip pat prancūzai mėgsta pietums grįžti namo, nes pietų pertrauka yra vienos kai kur net dviejų valandų ilgio, todėl mokiniai gali ramiai partipenti namo ir papietauti kartu su šeima.

Taigi pietūs pasaulio mokyklose yra tiek skirtingi, kiek ir mūsų kultūros. Tuo metu kol japonai neleidžia vaikams neštis maisto iš namų, turkai labiau mėgsta daryti atvirkščiai - nepirkti maisto mokykloje, o atsinešti savo. Kitur gi rodos įdiegta greitojo maisto kultūra, abejoju, kad vaikams labai lengva susilaikyti jo nevalgius. Matyt ir tėvų patarimai mažai padeda, kai po nosim garuoja skrudinta vištiena ar mėsainis. Kur šiame sąraše esame mes? Manau, per vidurį ir dar tik ieškome optimalaus varianto mokykliniams pietums. Džiugu, kad per dešimtmečius jie keičiasi, tačiau labai liūdna, jog daug priklauso nuo konkrečios mokyklos politikos - ar maistas yra užsakomas ir atvežtinis iš kokios nors įmonės, kuriai tėvai ar įstatymai mažai paaiškina, ar gaminamas vietoje. Kita vertus, visada galime ignoruoti netenkinantį maistą ir gaminti jį patys kaip daro turkai. 

Komentarai


Naujausi epizodai