Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Maisto parduotuvėms – 100 metų

08.23 Trečiadienis 07:45
Aistė Čiučiurkaitė

Maisto parduotuvės neatsiejamos nuo maisto. Paprasta kaip kava rytais. O iš kur ir kada jos atsirado? Kaip atrodė maisto parduotuvės jų dar labai pažeidžiamoje pradžioje, kai pagrindiniai konkrentai buvo turgūs?

Pirmosios maisto parduotuvės buvo įkurtos prieš 100 metų jau tada pažangiose Jungtinėse Valstijose. Gražus jubiliejus. Maisto parduotuvių idėja labai greitai išplito po visą pasaulį, o pirmieji jas įkūrę savuose kraštuose, neabejotini milijonieriai.

Iki pirmojo „supermarketo“, egzistavo turgūs ir pavienės parduotuvėlės, kuriose buvo prekiaujama tik viena maisto produktų rūšimi. Tokių turime ir dabar, dažniausiai jose prekės brangesnės ir geresnės kokybės. Tokiose parduotuvėse nuo XIX amžiaus vidurio buvo prekiaujama daugiausiai „sausais“ produktais, kurie ilgai negenda, pavyzdžiui, konservais ar miltais. Vėliau pardavėjai įsigudrino pardavinėti mėsą, daržoves ir kitus greitai gendančius produktus. Šias maisto krautuves nuo šiuolaikinių prieš šimtmetį atsiradusių maisto prekybos centrų, skiria du pagrindiniai dalykai: krautuvėse būdavo galima nusipirkti tik vienos rūšies produktų ir jų negalėjai pasiimti pats. Reikėdavo paprašyti pardavėjo.

Šiuolaikinės maisto parduotuvės, kuriose produktą jau galėjai pasiimti pats, atsirado 1916 metais Memfyje, JAV. Jos vadinosi „Piggly Wiggly“, o liaudyje papilto „groseterijų“ pavadinimu. Tai parduotuvės ir kavinės samplaika, nes maisto parduotuvės priminė miesto kavinukes, kurių lauko terasoje galėjai prisėsti. Greitai šalia maisto parduotuvių atsirado ir kavinės. Tai tik dar vienas įrodymas, kad viskas susiję ir niekas neatsiranda be priežasties.

Iki 1920 metų tokios tinklinės įvairių maisto prekių parduotuvės nebuvo itin populiarios, tačiau nuo tada įvyko sprogimas – parduotuvių tinklai nusidriekė daugelyje Amerikos valstijų ir ilgainiui tapo neatsiejama kasdienybe. Be to, tinklinių parduotuvių prekeiviai galėjo daugelį prekių pasiūlyti pigiau nei, pavyzdžiui, mėsininkas, kuris turi vieną ar kelis tiekėjus ir daugiau jokių kitų prekių.

Vis dėl to iki 1930-ųjų pardavėjai eksperimentavo įkurdami tik mažas panašaus dydžio į dabartines "7/11" ar vadinamų „spaudos“ kioskų parduotuves su būtiniausiais produktais, bijojo rizikuoti tiekdami greitai gendančius produktus dėl šaldymo sistemų trūkumo, todėl nieko didesnio nei minėtos kioskus primenančios parduotuvės rinkoje nebuvo. Tai truko iki kol tarpukariu mažesnių prekės ženklų direktorius Maiklas Kulenas neatidarė savo supermarketo. Jis vadinosi „King Kullen“.  Pirmosios jo parduotuvės buvo įsikūrusios Niujorko sandėliuose, šalia kurių buvo siūlomos nemokamos stovėjimo vietos transporto priemonėms. Čia pradėti pardavinėti kartotinėse dėžutėse laikomi produktai ir pirmą kartą skirtas dėmesys interjero dekorui.

Nuo 1930 metų iki 1950-ųjų maisto parduotuvės plėtėsi ir jau buvo galima rasti vietoje gaminamos produkcijos, kepyklą, šviežios mėsos skyrių. Ssulig praėjusio amžiaus viduriu, supermarketų evoliucija buvo baigta ir jie priminė tuos, kuriuos turime ir dabar. Bet ar tai viskas?

Tikrai ne. Kai sustygavo maisto ir buities prekių tiekimą, sandėliavimą ir pardavimą, prekybos centrai pradėjo kreipti dėmesį į rinkodarą ir siekė kuo daugiau pelno. Jie ne tik kabino akį rėžiančias etiketes, pasodino akcijų pranešėją prie mikrofono, bet ir stengėsi gauti produktų kuo pigiau. Tai turėjo ir pliusų, ir minusų. Puiku, kad pigesni produktai leido geriau jaustis sunkiai besiverčiantiems gyventojams, tačiau tuo pačiu sumenkėjo jų kokybė, atsirado reikiamybė reglamentuoti maisto produktus įstatymiškai, nes kitaip tiekėjai galėtų piktnaudžiauti.

Dabar gi Jungtinėse Valstijose jau matome išmaniąsias parduotuves - "Amazon" pristatė parduotuvę, kurioje gali apsipirkti turėdamas vien telefoną, grynų pinigų ten neštis ir prekių tampyti paskui save nereikia. O kur dar prekyba internetu... Vėliau ko gero pamatysime virtualios realybės maisto parduotuves, kol tai taps kasdienybe kaip kadais buvo maisto turgūs.

Komentarai


Naujausi epizodai