Badavimas sukelia priklausomybę. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, nustatyta štai tokia badavimo pasekmė.
Jeigu išgirdę apie badavimą, pagalvojote apie dietas ir svorio metimą – valio. Galvoje kirba teisingas dietos suvokimas – tai badavimas.
Badavimą sutinkame religijose, dvasinėse apeigose ir modernaus pasaulio madose. Sako, padeda apsivalyti. Skamba abstrakčiai, tačiau paprastai tariant, smegenims suteikia malonumą, užkabina ir nenori paleisti. Badas, kai jis sąmoningai pasirenkamas, užvaldo žmogaus kūną, nes po kelių dienų kančių, pasidaro lengva ir norisi toliau nevalgyti. Nors kai kuriose religijose teigiama, kad badaujant atsikratoma priklausomybių ir visas dėmesys sutelkiamas į Dievą, tačiau manau, kad taip tik pabėgama nuo vienos priklausomybės prie kitos. Juk kraštutinis badavimo variantas, anoreksija, yra psichologinė liga, kitais žodžiais anglų kalboje įvardijama kaip priklausomybė nuo badavimo.
Tačiau Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad trijų dienų badavimas gali atstatyti imuninę sistemą. Kol dietologai badavimą traktuoja kaip nesveiką dietą dėl to, kad negaunama jokių maistinių medžiagų, mokslininkai įrodė, kad badavimas esant tam tikroms situacijoms, perkrauna organizmą ir paleidžia jį iš naujo. Būtina atkreipti dėmesį, kad tos situacijos itin ekstremalios. Badavimas padeda tik tada, jei imuninė sistema yra pažeista, pavyzdžiui, sergant vėžiu, prieš rimtas operacijas ir panašiai. Vis tik mokslininkai taip pat nurodo, kad badavimas sukelia priklausomybę.
Po pirmųjų sunkių badavimo valandų ir dienų, vėliau trumpam pasijuntama geriau, tačiau tai labai apgaulinga mat badas – didžiulis stresas organizmui, todėl badavimo metu įsijungia apsauginės organizmo reakcijos. Kuriam laikui jis sutelkia visas savo jėgas, pradeda veikti kaip plėšrūnų, kurių tikslas ištrūkti iš badavimo ir sumedžioti maisto, organizmas: smegenyse gaminasi daugiau laimės hormonų endorfinų, dėl kurių atsiranda euforinė būsena. Taip pat atsiranda daugiau jėgų, paaštrėja rega, klausa. Tačiau po to būklė staiga pablogėja ir gali mirtinai numarinti.
Pirmiausiai, svarbu suprasti kada tai jau badavimas, o kada tik alkio jausmas. Jeigu nuo paskutinio valgio praėjo 8-12 valandų, vadinasi jau badaujama. Taigi, jeigu bado protestas tęsiasi trumpiau nei 12 valandų, galima drąsiai teigti, kad protestuotojai savo akcijos neįvykdė.
Pirmieji organizmo pakitimai pastebimi jau po 8-72 valandų (laikas priklauso nuo amžiaus). Dažniausiai tai ypač žemai nukritęs gliukozės lygis kraujyje. Todėl po vadinamų iškrovos dienų taip norisi greitai pasisavinamo, daug angliavandenių turinčio maisto. Būtent dėl to tokios iškrovos dienos, kai badaujama ir grįžtama prie maisto neteisingai, yra labai pavojingos ir tiesiog neefektyvios.
Girdime nemažai pasakojimų, kuriuose teigiama, kad žmonės badaudami išsigydė tam tikras ligas, tačiau medikai tokių pasakojimų nepatvirtina ir primena, kad Stevas Jobsas pasikliaudamas dietomis ir badavimu mirė nuo pagydomo kasos vėžio.
Taigi, prieš priimdami sprendimą badauti ar ne, pasikliaukite sveiku protu. Dažnu atveju badavimas yra visiškai nereikalingas, todėl verčiau tiesiog stebėti tai, ką valgome ir nepaversti savo organizmo šiukšlių dėže, kurią vėliau bandome išvalyti. Iki kito susigirdėjimo.
Komentarą parengė Aistė Čiučiurkaitė
2025 m. gegužės 23 d.
2025 m. gegužės 20 d.
2025 m. gegužės 22 d.
2025 m. balandžio 28 d.
Komentarai
Bendravimo taisyklės