Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Europos Sąjunga – lyderė saugaus dirbtinio intelekto srityje?

2021-11-09, Antradienis 07:07

Jonė Sąlygaitė

Europos institucijos siekia suteikti daugiau dėmesio dirbtiniam intelektui. Patikimas dirbtinis intelektas gali būti labai naudingas, pavyzdžiui, užtikrinant geresnę sveikatos priežiūrą, saugesnį ir švaresnį transportą, veiksmingesnę gamybą, pigesnę ir tvaresnę energiją. Tačiau yra ir iššūkių – etinių, žmogaus teisių klausimų, taip pat ir duomenų saugos problematikos.

„Duomenys, kaip mes žinome, yra pagrindinis dirbtinio intelekto maistas arba variklis. Tai yra duomenys, duomenų apdorojimas. Iš to gali plaukti įvairios pasekmės sugretinant duomenis, juos analizuojant, tai ir asmens duomenų privatumo pažeidimai, duomenų panaudojimai prieš žmogų, sprendžiant kažką apie jį ar darant išvadas iš to“, – diskusijoje apie Europos skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą sakė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis. Jis kaip blogą pavyzdį išskyrė Kinijos socialinio kredito sistemą.

Dirbtinis intelektas gali padėti išspręsti daugelį visuomenės problemų, tačiau tai galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu technologijos bus kokybiškos ir kuriamos bei naudojamos taip, kad žmonės jomis pasitikėtų. Daugiausiai baimių šiuo metu kelia biometrinių duomenų identifikavimo klausimai. Europos Komisijoje vyrauja dvi pozicijos – visiškai uždrausti tokį žmonių identifikavimą arba tai labiau reguliuoti, stebėti ir taikyti teisėkūrinius sprendimus. Pirmuoju atveju nebeturėtume galimybės, pavyzdžiui, atsirakinti išmaniųjų telefonų pirštų antspaudų arba veido nuskaitymo pagalba. Visgi, siekiama pasukti teisėkūros link. Europos Komisija pasiūlė veiksmų rinkinį kompetencijai didintiir taisykles, skirtas užtikrinti, kad technologijos būtų patikimos.Reglamentu bus užtikrinta žmonių ir įmonių sauga ir pagrindinės teisės, kartu stiprinant investicijas ir inovacijas visose valstybėse narėse. Siekiama uždrausti viską, kas laikoma aiškia grėsme piliečiams: nuo vyriausybių vykdomo socialinio reitingavimo iki žaislų, kuriuose naudojama balso pagalba, galinti paskatinti pavojingą vaikų elgesį.

Lietuvoje dirbtinio intelekto skatinimas kol kas apima dvi investicijų rūšis. Viena jų – finansinė paskata verslui kurti ir diegti skaitmenines inovacijas. Tam skirta 15 mln. eurų. Finansinė paskata numatoma 170 startuolių, dirbtinio intelekto produktams ir paslaugoms vystyti.

O 35 mln. eurų bus skirti lietuvių kalbos išteklių panaudojimui dirbtinio intelekto ir inovatyvių technologijų plėtrai. Finansuojami 23 projektai, tarp jų įvairūs virtualūs asistentai, kalbos robotai, išmaniųjų namų sistemos. Pasak A. Cijūnaičio dirbtinio intelekto sulietuvinimas yra esminis. „Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, ar žmones, kurie nemoka anglų kalbos ir kalbant apie buitį, tuos pačius automobilius, kurie gal neužilgo pradės savarankiškai važinėti. Su produktais reikės kažkaip susikalbėti. Greičiausiai susikalbėti mes norėtume lietuviškai. Jei mes negalėsim su jais susikalbėti, žmonės, kurie nemoka anglų kalbos negalės naudotis tais produktais“, – teigė A. Cijūnaitis. Numanoma, kad skirti finansai gali dar labiau augti.

ES turi galimybių tapti pasaulio lydere saugaus dirbtinio intelekto srityje. Parengusi tvirtą žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis vertybėmis grindžiamą reglamentavimo sistemą, Sąjunga gali sukurti žmonėms, įmonėms ir vyriausybėms naudingą dirbtinio intelekto sistemą.Europos Komisija planuoja į dirbtinį intelektą investuoti 1 mlrd. eurų per metus. Per šį dešimtmetį bus siekiama pritraukti daugiau kaip 20 mlrd. eurų investicijų į dirbtinį intelektą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė padės paspartinti investicijas ir neapsiriboti tik šiuo tikslu.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.