Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar tikrai Europos Sąjungos sprendimai jaunuoliams – neįdomu?

2024-04-22, Pirmadienis 14:30

Agnė Liubertaitė

Sąvoką „Europos Sąjunga“ (ES) jau 20 metų, o ypač pastaruosius kelerius metus, girdime bene kasdien. Tačiau kokį Europos Sąjungos vaidmenį jų pačių gyvenimuose šiandien įžvelgia jauni žmonės? Ar jie apskritai supranta ir žino, ką daro Europos Sąjungos institucijos ir kokią naudą valstybių narių piliečiams jos gali atnešti?

Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė žurnalistas Karolis Steikūnas, problema, kad žmonės jaučiasi nutolę nuo Europos Sąjungos klausimų ir ne itin jais domisi, matoma plika akimi. Tačiau, kaip pridūrė jis, šio bruožo nereikėtų adresuoti tik šiuolaikinei jaunajai kartai.

„Matome visoje mūsų visuomenėje, kad tie reikalai Briuselyje yra svetimi, galbūt ne taip domimasi kaip politiniais reikalais Lietuvoje, ir čia matau keletą priežasčių.

Visų pirma, tie patys Briuselio reikalai – aš su jais dirbu kiekvieną dieną – aš žinau, kad jie yra gana sudėtingi, ir tie procesai ne tai, kad yra dar ir sudėtingi, bet jie ir užtrunka daug laiko. Jeigu pas mus būna karštos diskusijos dėl kokio pasiūlymo Seime, tai kalbant apie Briuselį tu net nežinai, kuri čia institucija ką daro, dėl ko jie diskutuoja, jeigu kažką nutaria, tai dar ne iki galo nutaria, dar kažką reikia priimti.

Tai taip, problema egzistuoja, bet sakyčiau, kad nereikia to priskirti tik jaunimui, o bandykime šią problemą spręsti visi kartu, visa visuomenė. Su švietimu, su kažkokiomis šventėmis – švęskime Europos Sąjungą“, – ragino K. Steikūnas.

O štai Raseiniuose gyvenantis dešimtokas Kristijonas Bulotas prisipažino, kad, jei savo mieste pasiteirautų bendraamžių, ką šie žino apie Europos Sąjungą ir kiek ja domisi, greičiausiai beveik nieko neišgirstų. Dėl to, anot jo, iš dalies kalta ir švietimo sistema.

„Viskas prasideda nuo pilietiškumo ugdymo, o pas mus, Raseiniuose, pilietiškumo ugdymas, pavyzdžiui, man – mes nurašinėjam Konstituciją į savo sąsiuvinį ir mokomės tą pačią istoriją, kaip ir per istorijos dalyką. Tai jeigu mes nesimokiname nieko apie Lietuvos valdžios, Seimo darbus, tai kodėl turėtų rūpėti jaunimui Raseiniuose Europos Sąjunga? Jeigu paklausčiau, tai turbūt kas dešimtas tiktai atsakytų, gal net mažiau, kas domisi Europos Sąjungos veikla“, – kalbėjo moksleivis.

Tačiau K. Bulotas pridūrė, kad pats su Europos Sąjunga susijusius klausimus kruopščiai seka.

„Man svarbu – aš žiūriu žinias kiekvieną dieną, ne taip, kaip dauguma draugų, kurie sako: „Ai, nežiūriu, man nerūpi, neįdomu“.

Man rūpi – dabar karai vyksta, energijos ištekliai, dujos, kainos – viską Europos Sąjunga sprendžia, tai man rūpi. O kaip kitiems – nežinau. Man tai rūpi. Tuo labiau, kad ateityje nežinau, ar aš Lietuvoje studijuosiu, ar ES, ir kas keisis – man įdomu“, – akcentavo dešimtokas.

K. Buloto teigimu, jaunimui pats naudingiausias dalykas yra įvairūs Europos Sąjungos projektai, kurių metu, pavyzdžiui, studentai gali išvykti dirbti, studijuoti, savanoriauti, daugiau sužinoti apie kitas šalis ir kartu pačią ES.

„Nors galėtų būti ir jaunesniems paaugliams tas supažindinimas, nes, kaip sakau, paklausi kas dešimto žmogaus ir tik kas dešimtas kažką atsako“, – svarstė raseiniškis.

Žurnalistas K. Steikūnas pritarė, jog didžiausia dovana, kurią ypač jaunam žmogui suteikia Europos Sąjunga, yra galimybės.

„Tu gali laisvai keliauti, gauti finansavimą savanorystei, vykti į „Erasmus“ projektus – tiesiog gali susikrauti lagaminą neturėdamas didelio biudžeto ir iškeliauti netgi į Azorus, ne tik į kokią nors kaimyninę Lenkiją“, – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, ką reikėtų padaryti, kad jaunuoliai dar mokyklos suole geriau susipažintų su ES veikla ir jų sprendimų įtaka kiekvienam žmogui, dešimtokas K. Bulotas bendraamžius paragino dažniau įsijungti žinias, tačiau taip pat nusiuntė žinutę ir europarlamentarams.

Pasak moksleivio, pats efektyviausias dalykas būtų pačių europarlamentarų apsilankymai ugdymo įstaigose, ko Raseiniuose ypač trūksta.

„Čia jau būtų ohoho, kad iš Briuselio atvyktų koks nors atstovas – ar lietuvis, ar nelietuvis, papasakotų, kaip ten viskas vyksta, nes kol kas negirdėjau, kad taip būtų, atvyktų. Gal didesniuose miestuose taip yra, Raseiniuose čia nebūna“, – prisipažino K. Bulotas.

Žurnalistas K. Steikūnas pridūrė, kad iniciatyvos reikėtų imtis ir pačiai visuomenei, nes tik pačių indėlis į situacijos gerinimą gali atnešti rezultatų.

„Manau, reikia suprasti, kad šitame dalyke mes turime būti visi, o ne kažką kaltinti, kad Europos Sąjunga neįdomu, tai čia kalta Europos Sąjunga. Tai gali pats nueiti, pasiskaityti, komunikacija iš Europos Sąjungos tiek socialiniuose tinkluose, tiek puslapiuose yra kokybiška, tai tiesiog žinokime, kad čia ilgas procesas“, – pažymėjo K. Steikūnas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/