Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Tūkstantmečio mokyklų projektas tampa parodija

2023-03-16, Ketvirtadienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Tūkstantmečio mokyklų projektas neabejotinai įeis į mūsų valstybės švietimo istoriją. Bet tikriausiai visai ne taip, kaip tikisi jo sumanytojai.

Priminsime, kad šis tvarinys buvo sumanytas dabartinių valdančiųjų dar 2020 m. pavasarį. Na ir per visus tuos trejus metus jo idėja, koncepcija, turinys keitėsi daug kartų.

Iš tiesų Lietuvoje dar neteko matyti projekto, kurį jau pristatytą, išreklamuotą ir turintį 210 mln. eurų finansavimo šaltinį, dar tik reikėtų pradėti kurti. Ir vis kitaip, ir vis papildant. Negana to, daugybę kartų keičiant. Taigi šiandieninis variantas nuo pirminės idėjos skiriasi kaip dangus ir žemė.

Bet visos tos išplaukusios kūrybos metu nuolat buvo kartojama, kad Tūkstantmečio projektas tikrai tikrai išgelbės mūsų švietimą ir kad šalies mokyklose jis leis sukurti dar neregėtą kokybinį šuolį. Tik reikia dar palaukti. Laukiame.

Bet tas laukimas mažumėlę užsitęsė. Praėjo jau treji metai, o jokių pinigų nei viena mokykla dar negavo ir iki vasaros dar tikrai negaus. O pirmojo etapo neįveikusias savivaldybes pinigai anksčiausiai pasieks apskritai tik 2024 metais.

Dabar aptarkime Tūkstantmečio mokyklų programos esmę.

Pirmiausia supažindinsime su programos tikslais, tuomet aptarsime priemones jiems pasiekti ir tada išnagrinėsime, kaip bus matuojami šio projekto rezultatai.

Taigi tikslai: prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo ir mokinių pasiekimų atotrūkio mažinimo savivaldybėse.

Priemonės ir mokyklų veiklos tobulinimo sritys: lyderystė, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM ugdymas. Būtent tam ir bus skiriamas finansavimas pagal Tūkstantmečio mokyklų programą.

O kaip bus vertinami rezultatai? Pasirodo, iš dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos pasiekimų patikrinimų rezultatų raidos bei kaitos ir iš vienai mokytojo pareigybei tenkančio mokinių skaičiaus mokykloje.

Nežinia, kiek ir ko vartojo šio projekto sumanytojai, bet studentas, per logikos egzaminą pabandęs susieti tokius visai nesietinus dalykus, kaip ką tik paminėjome, gautų vienetą ir būtų išprašytas už durų.

O mūsų valstybėje taip vykdomi 210 mln. eurų vertės švietimo projektai.

Kaip skiriant lėšas kultūriniam ugdymui ir įtraukiajam ugdymui galima tikėtis, kad pagerės dešimtokų matematikos pasiekimai? Arba kaip mokyklos įsigytas sensorinis kambarys arba suremontuota aktų salė pagerins mokinių lietuvių kalbos pasiekimus? Per kurią vietą?

Žinoma, labai norint ir gulėjimą ant krosnies galima susieti su aukšto meistriškumo sporto pasiekimais. Ant popieriaus bepigu dėstyti visokiausius vėjus, jis viską iškęs.

Kodėl visa tai vyksta? Todėl kad Lietuvoje taip įprasta. Pas mus dauguma projektų vyksta pagal pinigų įsisavinimo mechanizmą. Yra milijonai, tai tikrai bus ir kas juos įsisavins. Nei savivaldybės, nei mokyklos labai negalvos, ar sistema logiška, ar ne, duos ji laukiamų rezultatų ar ne, pagerės mokinių pasiekimai ar nepagerės, jos tiesiog ateis, pasiims tuos milijonus ir juos sunaudos (arba įsisavins). Jeigu taip vyko iki šiol, kodėl kas nors turėtų keistis. O į popierius surašysime viską, ko tik pageidaus ministerija.

Kodėl taip teigiame? Todėl, kad turime įrodymų. Ką tik Lietuvoje vyko vadinamasis Kokybės krepšelio projektas. Jam išleista ir pernai buvo leidžiama dešimtys milijonų eurų. Pinigai buvo išdalinti vadinamosioms silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms – išvertus į žmonių kalbą tai reiškia atsiliekančioms mokykloms. Prieš skiriant šiuos milijonus buvo aiškinama, kad jie esmingai pagerins ugdymo kokybę tose mokyklose.

Dabar pinigai jau išleisti ir ateina metas skaičiuoti viščiukus. Bet nelabai yra ką skaičiuoti. Ekspertai vaikšto kvadratinėmis galvomis, nes turi parodyti ir įrodyti neįrodomus dalykus. Pavyzdžiui, kaip įrodyti, kad, mokyklai įsigijus tris sofas ar stiklinį gaubtą kieme, ženkliai pagerėjo ugdymo kokybė ir mokinių pasiekimai. Na, labai norint galima pradėti postringauti, kad pervargę vaikai ar mokytojai gali prisėsti ar prigulti ant sofų ir pailsėti. O pailsėję galbūt geriau mokysis. Bet taip galima nusiristi ir iki visiškų absurdų. Tačiau ekspertams tą ir reikia daryti, jeigu norime, kad mokykloms išdalintų pinigų nereikėtų grąžinti.

Juk Europos Sąjungos pinigų skirstytojams tiek prisižadėta, prisuokta, kaip gavus dešimtis milijonų švietimas Lietuvoje sužydės. Bet nežydi. Ir apskritai nėra ką parodyti. Na, ir nepasisek tu man taip: lyg tyčia švietimo rodikliai ir mokinių pasiekimai 2022 metais Lietuvoje kaip niekad prasti: ir ne tik dvyliktokų, bet ir dešimtokų. Tad ir parodyti nėra ką.

Tiesa, šie projektai ir pinigai – jau lyg ir praeitis. Bet ir naujieji projektai, programos ir pinigų skirstymai organizuojami pagal labai panašų kurpalių, tik sumos gerokai didesnės. Beje, ir norinčiųjų pasišildyti prie Tūkstantmečio mokyklų programos smarkiai daugiau.

Tūkstantmečio mokyklų programai numatyta 210 mln. eurų. Bet 10 mln. eurų iš jų sudaro administravimo išlaidos. O tai milžiniška suma.

Sunku net įsivaizduoti, kiek visokiausių komitetų, komitetėlių, ekspertų ir ekspertėlių, konsultantų ir konsultantėlių, ir dar marios patarėjų dirba prie šio projekto. Ir ne už ačiū. Negana to, pagal Tūkstantmečio mokyklų programą savivaldybės turėjo parengti pažangos planus. Kai kurios pačios to nesiryžo daryti, tad samdė konsultantų bendroves, mokėjo joms po keliolika tūkstančių eurų. Tačiau daugiau nei pusės savivaldybių planai buvo atmesti (formaliai tai pavadinta kvietimu planą tobulinti). Įsivaizduokite, kaip dabar jaučiasi savivaldybės tiesiog šiaip sau išmetusios po keliolika tūkstančių eurų ir vėl iš naujo stojančios prie starto linijos.

Ir visokius prielipus prie Tūkstantmečio programos jau dabar galima skaičiuoti šimtais. Nors iki pinigų dalinimo dar toloka, daugybė paslaugų teikėjų jau dabar mokykloms siūlo įvairiausius mokymus, kaip ugdyti lyderystę švietimo srityje ar kaip plėtoti kultūrinį ugdymą.

Taigi, bendras vaizdas išties niūrus. Beje, labai sveika būtų, jei Tūkstantmečio mokyklų programa kiek rimčiau domėtis pradėtų ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes kol kas nematyti jokios kontrolės.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.