Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Švietimo ministerijos vadovai tik studijų mugėje iš dešimtokų sužinojo, kad reformos „kreivos“

2023-01-26, Ketvirtadienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Daugiau nei 138 tūkstančiai moksleivių jau kitąmet laikys įvairius privalomus patikrinamuosius testus, kurie didžia dalimi nulems jų ateitį.

Daugiau nei 29 tūkstančiai būsimų ketvirtokų laikys ketvirtos klasės nacionalinius pasiekimų patikrinimus. Juos laikys ir daugiau nei 31 tūkst. būsimų aštuntokų. Iki šiol šie testai buvo neprivalomi. Jei pradinukai ar progimnazistai neišlaikys NMPP, jie privalės lankyti „pataisas“, oficialiai pavadintas „pagalba“.

Kalbinti mokyklų vadovai yra susirūpinę dėl būsimų pokyčių ir ieško būdų, kaip jau dabar padėti tiems mokiniams, kuriems sunkiau sekasi ir kurie galimai nepasieks patenkinamo lygmens. Bet, pasirodo, mokyklos nebegauna jokios išplėstinės informacijos apie savo mokinių lygį, palyginti tiek su kitais savo rajono mokyklų, tiek šalies bendraamžiais.

Dar daugiau: progimnazijos, išlydėdamos aštuntokus į gimnazijas, norėtų pateikti ir jų asmeninių pasiekimų išplėstines ataskaitas bei pažymius gimnazijoms, bet šitai, pasirodo, yra neleidžiama.
O 28-iems tūkstančiams būsimų dešimtokų kitąmet privalomu tapsiantis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taps dargi lemtingu. Jei dešimtokai neišlaikys matematikos arba lietuvių kalbos PUPP, jie nebegalės pereiti į vienuoliktą klasę. Tiesa, neišlaikiusieji PUPP galės vieną kartą jį perlaikyti arba eiti tęsti mokslų į profesinę mokyklą, trečia galimybė – likti kartoti dešimtos klasės kurso, arba kartoti tik tos disciplinos, kurios PUPP neišlaikė, kursą.

O kaip su kitomis disciplinomis? Ar jų: fizikos, chemijos, biologijos, IT, istorijos ar kalbų toks dešimtokas nepamirš per vienerius nesimokymo metus? Klausimas retorinis, o atsakymas, ko gero, nereikalingas. Bet šios idėjos autoriai apie tai nemąstė.

Kaip ir nemąstė apie tai, kad neužtenka priimti teisės akto, panaikinančio visų disciplinų (išskyrus matematiką ir lietuvių kalbą) mokymo A ir B lygiais, bet nepateikti išaiškinimo, kaip mokiniams sutilpti į nustatytą savaitinį pamokų krūvį nuo vienuoliktos klasės. Mat mokantis dalykų A lygiu yra didesnis savaitinių pamokų skaičius.

Chaosą dar labiau didina tai, kad jau nuo kitų metų visų klasių mokiniai mokysis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. O vienuoliktokai ne tik mokysis, bet ir laikys egzaminą, pavadintą neutraliai – tarpiniu atsiskaitymu.

Mat nuo kitų metų abitūros egzaminai bus išsklaidyti į dvi dalis: vienuoliktą ir dvyliktą klasę. Vienuoliktoje klasėje jaunuoliai sukaups 40 proc. būsimo galutinio abitūros įvertinimo, o dvyliktoje klasėje – likusius 60 proc. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybės aiškinimu, tai turėtų ne tik nuimti egzaminų stresą, bet ir padėti išvengti situacijos, kai viena diena gali nulemti ateitį.

Bet, pasirodo, nors, apie egzaminų pokyčius jaunuoliai turi žinoti iki jų turinio keitimo likus dvejiems metams, iki šiol nei dešimtokai, nei juos mokantys mokytojai nematė nei egzaminų, pavadintų tarpiniu atsiskaitymu, programų aprašų, nei užduočių pavyzdžių, nei metodinės medžiagos, nei vertinimo kriterijų.

Kadangi niekas neparengta, tai mokytojai negali nei patys pradėti rengti pasiruošimo tarpiniam atsiskaitymui strategijų, nei gali ką nors paaiškinti savo dešimtokams, būsimiems vienuoliktokams bei šių tėvams.

Beje, kadangi Lietuvoje mokomųjų dalykų programos išdėliotos dviejų metų koncentrais, tai yra 11 - 12 klasių ugdymo programos turinį mokytojas gali susidėlioti kaip tik nori. Mokytojas yra laisvas, priklausomai nuo savo mokomos klasės pajėgumo lygio, kokių temų mokyti vienuoliktoje, o kokių dvyliktoje klasėje.

Bet atsiradus tarpiniams atsiskaitymams, visi vienuoliktokai turėtų būti mokęsi ir egzaminuojami iš tų pačių temų. Kas ir kaip užtikrins, kad taip ir bus? Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas po Kaune vykusios studijų mugės socialiniame tinkle rašė: „Puikiai žinome, kad tai aktualu, tą aiškiai pajutome iš pokalbių su dešimtokais ir studijų mugėje Kaune. Ši informacija pasieks mokyklas ir mokinius artimiausiu metu“.

Tiesa, nors ministerijos klerkai tikina, kad tiek pačių egzaminų, tiek streso dėl jų sumažės, realiai, kadangi kiekvienas egzaminas bus perskeltas į dvi dalis, tai egzaminų dargi padvigubės.
O laikyti kiekvienas vienuoliktokas ir kiekvienas dvyliktokas turės 5-ių mokomųjų dalykų egzaminus. Be to, visos mokyklos prieš kiekvieną egzaminą rengia dar ir bandomuosius egzaminus. Kai kurios - net po kelis bandomuosius.

Natūralu, kad po šių naujovių smarkiai padidės egzaminus vertinančių mokytojų poreikis, nors jau iki šiol, kai egzaminus laikydavo tik abiturientai, daugybėje savivaldybių vertintojų stigdavo. Tad mokytojai buvo tiek savo direktorių, tiek švietimos skyrių vadovų kone varu varomi vertinti darbų.

Taigi, jau kitąmet tarpinius egzaminus laikys 27 400 vienuoliktokų, o baigiamuosius (abitūros) egzaminus laikys 22 300 dvyliktokų. O sudėjus ketvirtokus, aštuntokus, dešimtokus, vienuoliktokus ir dvyliktokus, matome, kad net 138 tūkst. moksleivių kitąmet laikys įvairius žinių patikrinimus.

Paskutinis klausimas, o kas juos egzaminuos? Ar turėsime tiek egzaminus prižiūrinčių ir vertinančių mokytojų? Remiantis oficialiąja statistika, šių metų rugsėjį Lietuvos mokyklose (pagrindinėje darbovietėje) penktokams – dvyliktokams dėstė 17 500 mokytojų dalykininkų. Net 1600 jų – pensinio amžiaus. Kitąmet mokytojų pensininkų dar padaugės. Ir jų niekas negali priversti dalyvauti žinių patikrinimų vertinime. Egzaminai ir darbų vertinimai truks bent keletą savaičių. Ką per jas veiks likusieji beveik 217 tūkst. moksleivių? Kas jiems ves pamokas, jei jų mokytojai dalykininkai bus egzaminų prižiūrėtojai ar juolab vertintojai? O juk oficialiai mokslo metai 5 – 10 klasių mokiniams tęsis net iki Joninių.

Įspūdis, kad mūsų švietimo politikos formuotojai nesuvokia, kad švietimas yra sistema, kurioje išjudinus vieną detalę, pradeda byrėti visas paveikslas. Tik labai gaila, kad mažai tėra išdrįstančių viešai pasakyti, kad karalius yra nuogas. Bet kokiu atveju kitais metais švietimas tiesiog kunkuliuos. Ir šeimos net nenujaučia kas jų laukia.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai