Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Švietime įvairovė susižavėjimo nekelia

11.16 Ketvirtadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Lietuvoje turime 60 savivaldybių. Jos tikrai nedidelės, bet skirtumai tarp jų išties dideli. Kalbant apie švietimą – taip pat. Kartais atrodo, kad kiekviena savivaldybė yra atskira kunigaikštystė su savo taisyklėmis, normomis ir sampratomis. Na, atrodytų, tegul ir būna tie skirtumai, juk įvairovė puošia. Bet kai tie skirtumai ima lemti jaunų žmonių likimus ir ateitį, tada nebesinori kalbėti, kokia toji įvairovė žavinga.

Tad norėtųsi parodyti, kokie tie skirtumai Lietuvoje bent švietime ir kaip jie lemia jaunų žmonių ateitį.

Štai keletas skaičių, parodančių, kokia dalis atskirų savivaldybių abiturientų 2022 m. stojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Taigi, didžiausiu nuošimčiu išsiskiria Palangos savivaldybė (75 proc.), toliau eina Klaipėdos rajonas – 72 proc., Kauno rajonas – 71,3 proc., Vilniaus miestas – 67,1 proc., Pakruojo r. savivaldybė – 65,3 procento. Bet turime ir visai kitokių savivaldybių bei kitokių skaičių: štai Alytaus r. savivaldybė – vos 37,8 proc. šios savivaldybės abiturientų pernai stojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Zarasų r. savivaldybė – 37,3 procento, Kupiškio r. savivaldybė – 39,6 procento. Taigi, skirtumai tarp kai kurių savivaldybių siekia beveik du kartus. Taip pat beveik du kartus atskirose savivaldybėse skiriasi ir valstybės finansuojamos studijų vietos reikalavimus tenkinančių 2022 m. abiturientų dalis, palyginti su visais stojančiaisiais.

Kaip atkreipia dėmesį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos LAMA BPO analitikai, jau daug metų regionų ir didžiųjų miestų abiturientų parengimo lygio skirtumai išlieka dideli, aukštesnį konkursinį balą, apskaičiuotą pagal valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus, lengviau pasiekia Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestų abiturientai.

Ir stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas vidutinis balas Klaipėdoje ar Vilniuje reikšmingai skiriasi nuo Utenos ar Alytaus. Ir tai turi reikšmingos įtakos jaunuolių ateičiai. Nes jaunuoliai iš kai kurių savivaldybių nebegali įstoti į tas aukštųjų mokyklų studijų programas, kuriose dideli konkursai. Tarkime, valstybės finansuojamos medicinos studijų vietos nebepasiekiamos jaunuoliams jau ne iš vienos ar dviejų, o iš keliolikos savivaldybių. Odontologijos valstybės finansuojamos studijų vietos nebepasiekiamos jau dviejų trečdalių savivaldybių abiturientams. Daugėja savivaldybių, kurių abiturientams nebeprieinamos orlaivių valdymo, biotechnologijų, programų sistemų, politikos mokslų ar skandinavistikos studijos (nes čia reikia, kad stojamasis balas stipriai perkoptų aštuonetą arba devynetą).

„Tačiau, iš principo kalbant apie atskirtį ir studijų prieinamumą, daugiausia priklauso nuo pačių mokinių. Norintieji daug pasiekia ir įstoja ten, kur svajoja, iš daugelio Lietuvos mokyklų. Nes mokyklos tiek miestuose, tiek regionuose siūlo daug galimybių ir paspirties. Tik tų norinčiųjų ir motyvuotųjų mažėja. Pavyzdžiui, regionų mokyklose 30–40 proc. gimnazistų laiko mažiau nei tris valstybinius brandos egzaminus arba apskritai tik mokyklinius egzaminus, tad jie ir negali tikėtis nemokamų studijų vietų. Bet jie supranta savo sprendimų pasekmes, – kalba Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktorė Danutė Janukienė. – Kas galbūt kiek labiau skiriasi miestų ir regionų mokyklose, tai motyvuotų mokinių skaičius ir pats darbas. Atrodo, kad miestuose motyvuotų, didesnių siekių turinčių mokinių yra daugiau, o tada ir mokytojams dirbti lengviau ir pats darbas yra rezultatyvesnis. Nes mažesnėse mokyklose dalis mokytojų trečdalį ar pusę laiko turi skirti mokiniams motyvuoti, taigi mažiau laiko lieka pačiam mokymuisi.“

Kita vertus, negalima visų priežasčių sukabinti ir ant vaikų. Nes daug įtakos turi ir aplinka, ir pati mokykla. Jeigu dalyje mažų mokyklų nėra net kai kurių dalykų mokytojų arba vienas mokytojas dėsto keletą skirtingų disciplinų vyresniems mokiniams, arba jeigu mokykloje vaikas net norėdamas negali mokytis jam artimų ir svarbių disciplinų, arba jeigu mokykla neturi jokių laboratorijų, arba mokykloje išplitusi nesimokymo kultūra, o gal ten šlubuoja vadyba, tai ne mokinys dėl to kaltas. Tiesiog jam nepasisekė su gimimo vieta. Nes gimusieji mieste vien dėl šios aplinkybės gauna geresnes starto pozicijas. Ir tai yra blogiausia atomazga, į kurią gali atvesti išdrikusi švietimo sistema. Tokia ji Lietuvoje ir yra, nes realybė nuo pažadų skiriasi šviesmečiais.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai