Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Svarbiausia, kad nuvertėjant žodžiui, kartu nenuvertėtų ir tai, ką jis apibūdina

01.20 Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Stebint pastarojo laikmečio pasisakymus ir diskusijas viešojoje erdvėje galima pastebėti keistų ar neramių tendencijų. Jau beveik įprasta tapo kai praktiškai kas savaitę sutaršomas koks nors asmuo. Nesvarbu nei jo pareigos, nei amžius, nei statusas, jeigu jis kažkam nepatinka, ir jeigu tai pagauna socialinių tinklų banga, jis tiesiog nunešamas. Į paraštes.

Daug keistų virsmų vyksta ir su tam tikrais žodžiais ar reiškiniais. Pavyzdžiui, prieš 20 metų tai buvo paprastas lietuviškas žodis, o dabar pasikeitę viskas: jo prasmė, esmė, konotacija, reakcija į jį.

Tarkime, paminėsiu keliolika paprastų žodžių: lyderystė, patriotas, sąjūdis, vienybė, vaivorykštė, maršas, elitas, įsipareigojimas, vaikų teisės, tolerancija, skiepas, darbas, šeima. Ar pajutote, kad šiandien juos suprantate ir vertinate visiškai kitaip nei anksčiau. Tarkime, žodis „darbas“ kadaise buvo paprastas žodis, o įsikūrus Darbo partijai, jis įgavo naujų atspalvių. Visai kitaip šiandien skamba ir yra girdimas ir žodis „vaivorykštė“. O kai kurie, regis, paprasti žodžiai, tokie, kaip „vaikų teisės“, ar „skiepai“ sukelia ypatingai audringas rekacijas ir šiandien turi neįtikėtinai daug prasmių. Ką ten prasmių, jie daugybę žmonių tiesiog užvirina. Užtenka pasakyti žodį „skiepas“ ir gali įgyti tiek draugų, tiek priešų, gali patirti ir atmetimo, ir pritarimo reakcijų.

Žinoma, galima tai priimti natūraliai ir sakyti, na toks gyvenimas. Bet kai pernelyg daug žodžių pakeičia prasmę, kai jie būna devalvuojami, kai tampa pašaipų ir patyčių objektu, gal nebūtina nuleisti galvą. Atskirai aptarti norėtųsi žodį „šeima“. Vos per metus šis žodis stulbinamai transformavosi ar buvo transformuotas. Šeimų sąjūdis, taip pat šeimų maršas, na ir reakcija į juos stulbinamai pakeitė žodžio „šeima“ sampratą. Ir kad būtų pasikeitusi tik šio žodžio reikšmė, dar būtų pusė bėdos, bet vyksta daug rimtesni dalykai – ima kisti požiūris net į patį šeimos institutą. Dabar paprastai pradėjus kalbėti apie šeimą, gali sulaukti visiškai neadekvačių reakcijų, net pats žodis „šeima“ kai kam kelia alergiją, nes asociacijos tuoj pat nukrypsta į šeimų maršą. Bet daugybė žmonių tiesiog nori sukurti darnias ir doras šeimas, ir jie neturi nieko bendro nei su šeimų marštais nei su šeimų sąjūdžiais, neturi ir jokių užkulisinių minčių ir jie nėra kalti, kad kažkas pasikolino pavadinimą savo merkantiliniams tikslams pasiekti. Iš tiesų pažvelgus atgal matome, kad politikai, verslininkai ar kitos interesų grupės suniokojo daug gražių, net šventų žodžių, bet tai jų atsakomybė. Svarbiausia, kad nuvertėjant žodžiui, kartu nenuvertėtų ir tai, ką jis apibūdina. Nes mes negalime dabar staiga imti vartoti kažkokio kito žodžio šeimai apibūdinti. Su juo ir toliau gyvensime. Ir įdomu, kaip jį priims jaunimas po 2021-2022 metų patirčių.

Iš tikro mūsų kalba ir daugybė žodžių patiria įvairių iššūkių ir išbandymų. Ir ne tik dėl minėtų priežasčių. Pavyzdžiui jaunimo kalboje masiškai išplito įvairiausi sutrumpinimai ir nuskurdo žodynas. Specialistų ir profesionalų kalboje ėmė daugėti tarsi pasipuikavimo elementų. Tarkime, į lietuvių kalbą per duris ir per langus braunasi tokie vis dažniau vartojami žodžiai, kaip „hipsteriai“, „lokacija“, „dislokacija“, „destinacija“, „draivas“, nors lietuviški žodžiai „vieta“ ar „kryptis“ ir gražesni, ir trumpesni. Na, bet čia kaip tame posakyje: iš didelio rašto, išėjo iš krašto. Ir jei prieš 30 metų mūsų kalbą niokojo rusicizmai, tai dabar tą patį daro anglicizmai, ir kitokios įvairių interesų grupių susikurtos „metakalbos“.

Paradoksalu girdėti, bet mūsų kalba ir žodžiai šiais laisvės laikais sulaukia tikrai daug pavojų. Ir iš visų pusių. Ir labiausiai - iš savų, iš mūsų pačių.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai