Nors ir lėtokai, nors ir su visokiausiais trikdžiais, nors ir visiškai kitaip nei buvo planuota prieš metus, tačiau bent jau valstybinių universitetų reforma Lietuvoje vyksta. Kai kurie universitetai jungiasi noriau, kai kurie ne taip noriai, bet permainos matyti. Besidubliuojančių studijų programų taip pat mažėja. Vis svarbesni tampa kokybiniai parametrai, mokslo lygis.
Tačiau aukštasis mokslas – tai ne vien universitetai, bet ir kolegijos. O štai jų stovykloje aiškumo gerokai mažiau. Tiksliau visai nėra. Nes šiandien visiškai neaišku, kas laukia ne tik valstybinių, bet ir privačių kolegijų.
Tiek valstybinių, tiek privačių kolegijų akademinėms bendruomenės kyla klausimų, koks ateityje Lietuvoje apskritai bus kolegijų tinklas. „Mes nesuprantame, kodėl stiprias valstybines kolegijas siūloma jungti prie silpnų universitetų arba stiprias specializuotas kolegijas – prie stambių ir stiprių kolegijų, kuriose specializuotos aukštosios mokyklose paskęs“, – kalba privačios Vilniaus dizaino kolegijos vadovas Aldis Fledžinskas. Deja, į aukštųjų mokyklų bendruomenių argumentus neįsiklausoma, kolegijų vadovai ir atstovai žalio supratimo neturi, kokie ekspertai dirba reformos darbo grupėse, o privačios aukštosios mokyklos apskritai paliktos nuošalėje, su jomis niekas nesitaria.
A. Fledžinskas pabrėžia, kad daugelio kolegijų dėstytojų nuotaikos šiuo metu tragiškos: dėl nesibaigiančių aukštojo mokslo permainų akademiniai darbuotojai yra netekę vilties. „Nesuprantama, kodėl taip nepasitikima akademinėmis bendruomenėmis, kodėl nepriimami jokie jų siūlymai“, – stebėjosi privačios kolegijos vadovas.
Iš kai kurių politikų pasigirsta pasvarstymų, esą galbūt kai kurios valstybinės kolegijos bus jungiamos, paminimi ir galimi variantai, bet jie keisti ir negirdėti jokios argumentacijos, kam ir kodėl taip norima daryti. Tarkime, tiek Vilniuje, tiek Kaune norima sujungti po dvi stiprias kolegijas, o silpnų kolegijų jungti neplanuojama.
Šio sektoriaus atstovai nesupranta nei tokių jungčių motyvų, nei naudos, nes šiuo metu valtybinių kolegijų Lietuvoje nėra daug – tik trylika. Ir didžiausią susijungimų vajų jos išgyveno 2000-aisiais metais, kai buvo kuriamos ir kai viena kolegija gimdavo sujungus 3-4 ar net 6 buvusius technikumus.
„Šiandien Vilniaus kolegija yra stipriausia ir mes tikrai nedegame noru prisijungti silpnesnes mokyklas, nes mūsų rodikliai žnegtels žemyn. Nedega noru prisijungti ir kitos didžiosios kolegijos. Bet mūsų steigėjas – Vyriausybė, tad nežinia, ką jie nuspręs“, – sako Vilniaus kolegijos vadovas Gintautas Bražiūnas.
Netikra dėl ateities jaučiasi ir vienos stipriausių, bet specializuotos – Kauno technikos kolegijos bendruomenė, kurią taip pat siūloma prijungti prie kitos stiprios, bet didesnės Kauno kolegijos. „Būdami savarankiška aukštąja mokykla, jaunimui mes galime pristatyti kiekvieną savo studijų programą, kurių turime šešias ir kurios yra reikalingos verslui, bet jei mes būtume prijungti prie Kauno kolegijos, kuri turi apie 60 stiprių savo programų, jau nebegalėtume tikėtis, kad mūsiškės būtų taip akcentuojamos, pristatomos ir matomos, – kalba šios kolegijos vadovas Nerijus Varnas. – Tiesa, mes turime daugybę sutarčių su Kauno regione veikiančiomis technologinėmis įmonėmis parengti jiems reikalingų specialistų, be to, ateina naujų užsienio investuotojų, kuriems reikalingi mūsų specialistai, tad galbūt mūsų kolegija išliks ir galės patenkinti šį augantį technikos specialistų poreikį.“
Tokios įmonės kaip „Kitron“, taip pat į Kauną koją keliančios tokios pasaulio inžinerijos pramonės milžinės kaip „Continental“, „Hella“, „Hollister“ bei panašios artimiausiais metais prašo parengti po pusantro tūkstančio darbuotojų. Bet jeigu Kauno technikos kolegija taptų kitos kolegijos dalimi, taigi ir mažiau matoma, veikiausiai būtų parengiama dar mažiau inžinerijos bei elektronikos krypčių specialistų, nei jų parengiama šiandien.
„Mes suprantame ministerijos siekį optimizuoti besidubliuojančias programas, atsisakyti neracionaliai naudojamų patalpų, bet neturime nei nenaudojamų patalpų, nei su Kauno kolegija besidubliuojančių programų“, – atkreipė dėmesį Nerijus Varnas.
Tiesa, iš Švietimo ir mokslo ministerijos girdėti pranešimų, kad kalbos apie kolegijų jungimą tėra dar tik pasvarstymai ir niekas galutinai nenuspręsta, greitų jungimų esą tikrai nebus. Realus pertvarkos planas turėtų išryškėti šių metų pavasarį.
Kas jau tikrai aišku: tai, kad bus keliama stojamojo balo kartelė stojantiesiems į kolegijas. Aišku ir tai, kad kolegijos, kurios priims nepažangius jaunuolius, nukentės finansiškai. O švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė pažymi, kad vykdant kolegijų reformą, su jomis tikrai bus tariamasi, bet aišku tai, kad argumentai dėl kolegijų tinklo optimizavimo būtinumo bus panašūs kaip ir dėl universitetų. Nors kolegijų tinklas šalyje yra tolygesnis negu universitetų, kai kuriuose miestuose dar yra likę studijų krypčių dubliavimosi, ne visai racionaliai panaudojama infrastruktūra. Ne visur racionalus kolegijų ir universitetų santykis, pasitaiko, kad tos pačios krypties bakalaurus šalimais rengia ir kolegija, ir universitetas. O svarbiausia – dėl besikeičiančios aplinkos, mažėjančio studentų skaičiaus dalis kolegijų tapo itin mažos, nebepajėgiančios užtikrinti aukštojo mokslo studijų kokybės.
Ir jau tikrai aišku, kad sistemiškai dėl kolegijų ateities bus apsispręsta po specialaus probleminėje zonoje atsidūrusių kolegijų raidos perspektyvos vertinimo, kuris numatytas 2018 m. pirmoje pusėje. Ministrės vertinimu, svarbu, kad susijungimas išspręstų vienokias ar kitokias problemas.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
2025 m. birželio 12 d.
2025 m. birželio 12 d.
2025 m. birželio 12 d.
2025 m. birželio 06 d.
2025 m. birželio 12 d.
2025 m. gegužės 26 d.
2025 m. balandžio 28 d.
Komentarai
Bendravimo taisyklės