Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Pinigai Lietuvos švietime dingsta kaip vanduo smėlyje

06.23 Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Valstybės kontrolė nuolat skelbia auditų ataskaitas iš kurių matyti, kad lėšos mūsų valstybėje dažnai leidžiamos neefektyviai ir nerezultatyviai. Daugelyje sričių ir daug metų. Tarkime, švietimo srityje akivaizdžiai matyti, kad didžiausia šios sistemos bėda – pinigų įsisavinimas, menkas efektyvumas, na ir vargani rezultatai. Kurią sritį bepajudinsi, vis kyšo neracionalumo ausys ir vis tas pats vaizdas – pinigai dingsta kaip vanduo smėlyje.

Lėšų skyrimą vadovėlių leidybai jau daug metų Lietuvoje lydi skandalai; lėšų skyrimą naujų ugdymo programų rengimui, ir patį rengimą lydi pernelyg dažni nesusipratimai ir netgi pykčiai, lėšų skyrimą mokytojų kvalifikacijos kėlimui kitaip nei gėdingu nepavadinsi. Gal kas nežino, bet Lietuva nemažai pinigų skiria tam, kad jaunimas rinktųsi mokytojo karjerą. Taigi šioje srityje pinigų panaudojimo rezultatyvumas artėja prie minusinio. Prie paranormalių reiškinių su išplaukusiais rezultatais reikėtų priskirti ir reikšmingas sumas, skiriamas organizuoti mokyklų savarankiškumą skatinančius pažangos projektų konkursus. Kažkaip nesiryžta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paaiškinti ir kam leidžiami milijonai, skirti naujoms mokymo organizavimo formoms arba ugdymo stebėsenos priemonėms. Nes jeigu paaiškintų, būtų mažiausiai nušvilpta.

Apie lėšų skyrimą kokybės krepšeliui ir jų įsisavinimą būtų galima sukurti neblogą komediją. Ugdymo plėtotės centrą dėl to ir panaikino, kad jis buvo išjungęs bet kokius stabdžius ir saiką.

Ir tokius pavyzdžius galima vardinti dešimtimis. Todėl vėliau nereikėtų stebėtis, kad mūsų švietimas stokoja finansinių resursų. Kai tiek milijonų plaukia pro šoną ar nugula reikiamose kišenėse, nereikėtų aikščioti ir dūsauti, tiesiog mūsų valstybė pasirinko tokį kelią, ar gal greičiau ėjimą vietoje.

Na, o vieną pinigų įsisavinimo istoriją norėtųsi aptarti kiek rimčiau ir detaliau. Taigi ankstesniais metais veikė tokia MOSTA, tai buvęs Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Ji sugebėjo įsisavinti tikrai daug Europos Sąjungos paramos milijonų, parengė nemažai analizių ir ataskaitų, kurių pridėtinė vertė niekada nebuvo įvertinta.

Tiesa, girdėdama nuolatines rekomendacijas ir prašymus toji MOSTA buvo sukūrusi keletą neblogų platformų ir įrankių. Ir jie buvo vieši, prieinami visiems. Juose mokiniai, studentai, šeimos, darbdaviai galėdavo matyti skirtingų profesijų atstovų atlyginimų vidurkius Lietuvoje, taip pat galėdavo matyti, kaip sekasi įsidarbinti skirtingų krypčių ir skirtingų aukštųjų mokyklų absolventams, o šie parametrai labai iškalbingi ir parodo kokybę. Natūralu, kad tai buvo pavadinta profesinio informavimo įrankiu. Na ir tai veikė kažkiek metų. Tikliau tol, kol buvo atsuktas pinigų kranelis.

Vėliau toji MOSTA buvo reorganizuota ir tapo STRATA, tai yra Vyriausybės strateginės analizės centru. Keitėsi ir misija, ir profilis. Bet su visais tais pokyčiais neliko ir to, kas buvo sukurta, tai yra, minėtų profesinio informavimo įrankių. Žinoma, STRATOS atstovai gali imti aiškinti, kad pasikeitė jų veiklos laukas, bet tai nerimta, nes projektai, kuriems išleisti milžiniški pinigai, neturėtų tiesiog taip paprastai išnykti ir būti užkalti. Paranormalu, kad mūsų šalyje nemažai projektų taip ir vykta: kol Europos Sąjungos milijonai plaukia, tol kažkokios paslaugos teikiamos ir iniciatyvos vyksta, bet vos tik programa baigiasi ir pinigai sustoja, išnyksta ir viskas, kas už juos buvo sukurta. Nelieka jokio tęstinumo.

Taigi, šiandien jaunuoliai neturi jokio supratimo, nei kokios yra atskirų profesijų atstovų algos, nei kaip sekasi įsidarbinti skirtingų aukštųjų mokyklų absolventams. Nors tai jiems būtų labai svarbi informacija renkantis ateities kelią, profesiją ir aukštąją mokyklą. Ir paskui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija stebisi, kaip tie jaunuoliai nežino, kad inžinierių algos Lietuvoje didelės, ir kad slaugos specialistų algos padidėjo. O iš kur jie gali žinoti, kai mūsų valstybėje taip viskas suvelta. Regis, turime tiek visokiausių registrų, ir Sodra ir Užimtumo tarnyba turi kalnus duomenų. Bet visa tai jos turi sau.

Na, o mums belieka laukti, kad Lietuva kažkada pavargs žingsniuoti pinigų įsisavinimo keliu, įsives pinigų panaudojimo efektyvumo matą, na ir bent dalyje projektų ims daugėti tęstinumo, tai yra, jie neužsilenks iš karto pasibaigus ES finansavimui.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai