Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Per ketverius metus – dvi arba trys įgytos profesijos

2025-02-20, Ketvirtadienis 07:07

Gintaras Sarafinas

Per ketverius metus – dvi arba trys įgytos profesijos. Tokią galimybę tarpkryptinėmis studijomis siūlo kone visos aukštosios mokyklos.

2016 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo maždaug 60 tarpkryptinių studijų programų, 2018 m. – daugiau nei 100, o dabar – jau daugiau nei 250. „Jų skaičius ir toliau tik augs, nes tai išties perspektyvios studijų programos, mat yra orientuotos į ateities poreikius“, – akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.

Jam antrina VILNIUS TECH universiteto Studijų direkcijos vadovė Nora Skaburskienė: „Tarpkryptiškumas vis labiau plėsis. Ypač greitai tarpkryptiškumas įsitvirtina magistrantūros etape, čia tarpkryptinės studijų programos skirtingose aukštosiose mokyklose sudaro jau nuo trečdalio iki pusės visų studijų programų.“

Šiuo metu tarpkryptinių studijų programų jau tiek daug, kad visų net neįmanoma aprėpti.

Lankantis mokyklose nuolat tenka girdėti, kad daugybei jaunuolių patinka ne viena, o kelios disciplinos, kad jie turi ne po vieną talentą ir kad gyvenime norėtų kuo daugiau jų realizuoti. Ir šiaip jie nori įvairovės. Tą galima pasiekti keliantis tikslą įgyti ne vieną, o kelias profesijas.

Tarpkryptinės ir tarpdisciplininės studijos kaip tik ir yra vienas būdų įgyti 3–4 profesijas. Sutikite, tikrai išmintingiau yra per ketverius metus baigti inžineriją ir vadybą nei kiekvieną jų atskirai – per aštuonerius.

„Šiais laikais išmanyti tik siaurą dalyką nebepasiteisina. Reikia tiek pločio, tiek gylio. Tarkime, inžinieriai dabar dirba ne kažkokiose uždarose erdvėse, o dažnai tarpdisciplininėse komandose ir jiems reikia įvairių kompetencijų. Arba jeigu žmogus dirba ar ketina dirbti didžiųjų duomenų ar dirbtinio intelekto srityse, jam tiesiog privalu išmanyti ne vieną aspektą, o kelias kryptis, būti kelių sričių profesionalu. Būtent tarpdisciplininės studijų programos ir padeda tą pasiekti“, – paaiškina Kauno technologijos universiteto prorektorė Kristina Ukvalbergienė.

Kartais žvelgiant į studijų programos pavadinimą labai aišku, kas sudarys studijų esmę, tarkime, Biologija ir genetika arba Medicinos fizika, arba Energijos technologijos ir ekonomika. Bet kartais iš pavadinimo sunku suprasti, kuo realiai tapsi: pavyzdžiui, Didžiųjų verslo duomenų analitika (iš tikro už šio pavadinimo stovi informatika, matematika, statistika, ekonomika ir verslas), todėl neužtenka įvertinti tik studijų programos pavadinimą, reikia išanalizuoti visų semestrų tvarkaraščius, taip ateis supratimas, kokias sritis išmanysi po studijų.

Iš tiesų didelė dalis tarpkryptinių studijų programų tikrai perspektyvios (jas baigę jaunuoliai būna platesnio profilio ir visada gali ir galės greičiau prisitaikyti darbo rinkoje), jas itin palankiai vertina darbdaviai. Daugybė kalbintų darbdavių pažymėjo, kad jiems visiškai nereikia baigusiųjų, tarkime, vien tik vadybą arba vien tik verslą, bet jie labai ieško žmonių, baigusių inžineriją ir vadybą arba informatiką ir rinkodarą, ir tokiems profesionalams siūlo puikias darbo vietas ir solidų atlyginimą.

Tarpkryptinių studijų variantų Lietuvos aukštosiose mokyklose būtų dar daugiau, bet jų plėtrą stabdo ganėtinai nelankstus reguliavimas. „Visi puikiai matome ir suprantame, kad siauros specializacijos specialistų poreikis vis mažėja, reikia, kad žmogus turėtų po keletą gebėjimų ar profesijų, reikia, kad išmanytų tiek technologinius niuansus, tiek ir socialinius mokslus, na ir aukštosios mokyklos bando tai atliepti, – paaiškina Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė. – Bet tai nėra paprasta, nes galiausiai kiekviena studijų programa turi būti priskirta kuriai nors krypčiai. Tarkime, Vilniaus kolegija turi tarpktyptinę studijų programą Kraštovaizdžio dizainas, kurioje dera ir technologijų, ir menų kryptys, bet formaliai ji yra priskirta technologijų krypčiai ir kai atvyksta tikrintojai, išgirstame pastabų, kad pagal reglamentą šiek tiek stinga inžinerijos kreditų. Bet juk norisi, kad jaunuoliai gautų ne siauresnį, o platesnį išmanymą.“

Beje, pamažu keičiasi ir vadinamosios tradicinės, klasikinės studijų programos. Jose studentai gauna vis daugiau galimybių rinktis daugiau pasirenkamųjų dalykų ar modulių iš kitų krypčių ar fakultetų, taigi taip kiekvienas gali savo studijas praplėsti. Netgi jeigu mokaisi žemės ūkio studijų programoje, gali rinktis papildomą užsienio kalbą ar pastiprinti save pasirinkdamas keletą informacinių technologijų ar verslininkystės kreditų.

Lygiagrečiai daugėja ir studentų, kurie bakalauro etape renkasi klasikinę studijų programą, tarkime, iš inžinerijos ar gamtos mokslų srities, o magistrantūroje dairosi jau visai kitos srities, tarkime, komunikacijos arba rinkodaros studijų programų, o kita dalis apsistoja tiesiog ties tarpkryptinėmis studijų programomis.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sekti laidą