Palaikymas yra užsitarnaujamas kokybe, o ne „malkų skaldymu“
Artėjant metų pabaigai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė ėmė per visus kanalus girtis, kiek daug stebuklingų darbų ji nuveikusi. Tiesa, Švietimo ministerijos vadovybė giriasi pati savo burbule, nes kiti negiria. Ministrė Jurgita Šiugždinienė teiraujasi, kodėl tiek mažai to išorinio palaikymo, juk tiek daug nuveikta.
Galima pamėginti paieškoti atsakymų. Yra toks posakis „priskaldė daug malkų“. Kai kalbama apie tikras malkas ir tikrus skaldytojus, tai paprastai traktuojama, kaip privalumas, o kai apie „malkų skaldytojus“ kalbama ministerijoje, tai paprastai vertinama kaip trūkumas. Taigi, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje „malkų skaldymo“ pastaruosius dvejus metus buvo tikrai daug. Švelniai tariant, per daug. Arba jeigu toks palyginimas neaiškus, galima pasitelkti ir kitokį: vieną galą stato, kitas griūna.
Taigi, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vienu metu užkūrė ir pradėjo daugybę reformų. Jos visiškai neapmąstytos, neišbaigtos, tarpusavyje nederančios, bet dėl pliusiuko arba dėl Europos Sąjungos pinigų vis skubinamos.
Taigi šiuo metu viena reforma vyksta Mokymosi visą gyvenimą srityje. Kiek teko domėtis, ji vyksta ypatingai neprofesionaliai ir kažkaip atbulai. Dar viena reforma vyksta kolegijų sektoriuje. Ir vyksta taip, kad regionai ir pačios kolegijos neberanda žodžių „susižavėjimui“ išreikšti. Kitaip ir būti negali, kai galvojama ne apie jaunus žmones, ne apie regionus, ne apie kolegijas, ne apie binarinės sistemos stiprinimą, o tik apie Europos Sąjungos milijonų įsisavinimą.
Trečia reforma šiemet nuvilnijo profesinių mokyklų lauke. Tai vadinamasis profesinių mokyklų optimizavimas. Sunku suvokti, bet kone visi vadinamieji optimizavimai Lietuvoje vykdomi beveik be jokių rimtų apskaičiavimų ir be kaštų ir naudos analizės. Visai nekeliamas klausimas, o kas iš to, koks viso to jungimo ir naikinimo tikslas, kiek tai kainuos ir kokia iš to nauda. Vadinamieji optimizuotojai nieko nekalba apie veiklos efektyvinimą ar juo labiau apie kokybės kėlimą. Jau ir iki šių metų jungimo vajaus buvo sujungta ir prijungta daugiau nei 20 profesinių mokyklų. Neįtikėtina, bet nėra jokių skaičiavimų, kokia yra ankstesnių jungimų nauda ir rezultatai, kaip išaugo prijungtų ir sujungtų mokyklų kokybė, kaip pagausėjo mokinių skaičius, kaip pagerėjo profesinio mokymo prieinamumas. Bet to ir būti negali, nes nei mokinių skaičius padidėjo, nei kokybė išaugo, na, o prieinamumas tiesiog smarkiai sumažėjo.
O jeigu panagrinėtume, kiek visi optimizavimai ir žaidimai su profesinių mokyklų tinklu kainavo Lietuvos valstybei, apskritai liktume be amo. Nes juk kiekviena Vyriausybė ir kiekviena Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė turėjo vis kitas vizijas ir strategijas. Ir tai ką darydavo ankstesnė ministerijos valdžia, paprastai būna nušluojama ir pristatomi nauji planai. Bet juk visa tai kainuoja. Labai didelius pinigus – milijonus. Bet niekam tai nerūpi.
Daugybė reformų vyksta ir bendrojo ugdymo srityje. Įtraukiojo ugdymo reforma. Egzaminų reforma. Atnaujintų mokymo programų reforma. Atnaujinamų vadovėlių reforma. Ir visur kyšo neprofesionalumo, nesuderinamumo ausys.
Štai paleidus atnaujintas mokymo programas, vadovėlių leidėjai ėmė teirautis, kiek bus skirta pinigų naujų vadovėlių leidybai. Pirminis ministerijos atsakymas – pinigų nebus. Tada vadovėlių leidėjai surašė viešas pretenzijas ir skundus Prezidentūrai, Seimui, kitoms žinyboms. Ir nepatikėsite pinigų atsirado. Per savaitę. 7 milijonai eurų. Taip paprasta dar nebuvo. Bet ir tokio neprofesionalumo dar nebuvo.
Šalia to dar vyksta mokytojų rengimo reforma. Matematikos mokymo stiprinimo reforma. Ugdymo karjerai reforma. Mokinių pasiekimų atotrūkio mažinimo reforma. Lyderystės ugdymo mokyklose reforma. Ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimo reforma. Na ir žinoma, legendinė dešimtokų patikrinimų sureikšminimo reforma. Kuri nulems mokinių rūšiavimą, kone pusės gimnazijų susitraukimą ir profesinių mokyklų išsipūtimą. Tiesa, jos atomazga dar nėra aiški, nes viskas priklausys nuo to, ar prezidentas šią reformą laiminantį įstatymą pasirašys ar vetuos.
Taigi pradėta keliolika reformų. Norai gražūs, bet išpildymas prastas. Ir paskui stebisi, kodėl nėra palaikymo, kodėl tiek daug kritikos. Tai vienu metu pradėkite šimtą pusinių tarpusavyje nesusietų reformų, tada „pagyrimų“ nespėsite gaudyti. Nors jau ir šiandien švietimas primena lauką su daug rūkstančių laužaviečių.
O kalbant rimtai, naujausiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei švietimo strategams norėtųsi palinkėti kuo daugiau šviesos, įžvalgumo, pajautos ir kuo mažiau „malkų skaldymo“.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės