Nuotoliniu būdu mokyti ir išmokyti galima itin mažai profesijų
Šie metai tiek pasaulio, tiek Lietuvos profesinėms ir aukštosioms mokykloms pateikė milžinišką galvosūkį, kaip koronaviruso COVID-19 pandemijos ir karantino sukaustytame pasaulyje efektyviai mokyti, ar galbūt būtų teisingiau sakyti, apskritai mokyti atskirų profesijų paslapčių.
Nuotolinis mokymas tiesiog netinka mokant profesijos. Tiek profesinėse mokyklose, tiek kolegijose, tiek ir universitetuose. Iš tikro neįmanoma nuotoliniu būdu išmokyti nei virinti, nei tinkuoti, nei virti, nei masažuoti. Čia profesinių mokyklų laukas. Bet panašiai ir aukštosiose. Nuotoliniu būdu neįmanoma išmokyti ir gydytojo darbo paslapčių, ir odontologo, ir veterinaro, ir fiziko, ir inžinieriaus, ir miškininko, ir režisieriaus. Tad bendraujant su daugybe aukštųjų ir profesinių mokyklų vadovų ir dėstytojų, matyti daug įtampos, nerimo, kad šiais mokslo metais gali šlubuoti daugybės profesijų atstovų parengimas. Tiesiog šių mokslo metų absolventų parengimas gali gerokai skirtis nuo ankstesnių metų absolventų parengimo. Nes jie neturės daugybės praktinių įgūdžių. Jų išmanymas tebus daugiau teorinis.
Nuotoliniu būdu profesinėse mokyklose mokyti ir išmokyti galima itin mažai profesijų, daugiausia jos susiję su informacinių technologijų specialistais. Tai beveik ir viskas. Na, galbūt dar apskaitininko.
Aukštosiose mokyklose nuotoliniu būdu kiek rezultatyviau galima rengti gal ir daugiau specialistų, bet dauguma jų yra susiję su socialiniais ir humanitariniais mokslais. Tiesa, šių profesijų atstovų ir taip yra didelis perteklius. O štai trūkstamų profesijų atstovų nuotoliniu būdu beveik neparengsi. Nei gydytojų, nei inžinierių, nei technologų, nei psichologų.
Iš esmės labiausiai išlošė ir daugiausiai nuveikė tos profesinės ir aukštosios mokyklos, kurios tiesiog spurtavo šią rugsėjo pirmąją. Tai yra, jau pirmosiomis rugsėjo dienomis metėsi į praktines pratybas ir laboratorinius darbus. Ir tai darė rugsėjį, spalį ir lapkritį. Tad dabar gruodį ir sausį jos gali nuotoliniu būdu mokyti teorijos. Dar gali pasiūlyti studentams daug filmuotos medžiagos, kad šie stebėtų, kaip dirba jų profesijos profesionalai. Bet šio stebėjimo neužteks. Vasarį ar vėliausiai kovą vėl labai svarbu sugrįžti prie praktinių pratybų.
Kol kas dar nelabai aišku, kurioje vietoje laukiant vakcinos nuo COVID-19 atsidurs švietimo darbuotojai, bet, regis jie turėtų atsidurti netoli pirmųjų gretų.
Taigi dabar kurį laiką, iki vasario 1 d., tiek profesinės mokyklos, tiek aukštosios mokyklos dirbs nuotoliniu būdu. Kadangi šiais mokslo metais pustrečio mėnesio jos galėjo dirbti įprastu režimu, tai pusantro mėnesio karantinas ir nuotolinis mokymas nebūtų labai didelis praradimas, bet juk ir dabar visiškai neaišku nei koks tas karantinas bus, nei kiek jis tęsis, nei kokių ketinimų šią žiemą turi COVID-19.
Skirtingų profesinių mokyklų vadovai teigė prašysiantys politikų atsižvelgti į jų specifiką, kad jau vasarį, o vėliausiai kovą profesinėse mokyklose būtų leidžiamas mišrus mokymosi modelis. „Teoriją mokiniams galėtume perteikti nuotoliniu būdu, o praktiniai užsiėmimai vis tiek turėtų vykti dirbtuvėse. Galbūt mokinių grupės galėtų būti sumažintos iki 6–8, galbūt kiekvienam mokiniui turės būti numatyta po 10 kvadratinių metrų, galbūt mokiniai į profesines mokyklas galėtų ateiti dvi dienas per savaitę, bet vien nuotoliniu būdu daugumos profesijų neišmokysi“, – teigia Kauno technikos profesinio mokymo centro direktorius Paulius Čepas.
Tiesa, profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų vadovams ir atstovams svarbu suprasti ir dar vieną niuansą – šiais metais mažiausiai pasiteisino delsimas ir laukimas. O labai pasiteisino itin aktyvus darbas švelnaus karantino sąlygomis ir įvairių studijų elementų perkėlimas į virtualiąją erdvę.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės