Nors Lietuva maža valstybė, turime daug skirtingų aukštųjų mokyklų
Šį pavasarį Studijų kokybės vertinimo centras baigė institucinį visų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinimą. Buvo ištirta 16 universitetų ir 19 kolegijų. Šis vertinimas vyko 3,5 metų ir prie jo prisidėjo kone 200 ekspertų iš įvairių valstybių.
Kam šio vertinimo reikėjo ir ką jis parodė?
Iš tikro tai tarptautinis tyrimas ir jo tikslas – įvertinti visų Lietuvos universitetų ir kolegijų veiklą pagal 4 aspektus: valdymą, kokybės užtikrinimą, studijų ir mokslo veiklą ir poveikį regionų bei visos šalies raidai.
Kiekviena aukštoji mokykla vertinta balais nuo penketo iki vieneto. Penketas yra aukščiausias įvertinimas ir liudija aukščiausią kokybę, tad
įdomu, ar turime aukštųjų mokyklų, kurioje nors srityje įvertintų penketu.
„Deja, aukščiausio įvertinimo – penketo – negavo nė viena mūsų aukštoji mokykla“, - teigia Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Almantas Šerpatauskas.
Viena kita aukštoji mokykla buvo netoli to, bet nepasiekė. Du mūsų universitetai gavo po keturis ketvertus pagal visus kriterijus, o visi kiti – jau mažiau. Tarp kolegijų turime nemažai dvejetukų, kartu turime ir penkias aukštąsias mokyklas (tris kolegijas ir du universitetus), kurioms už vieną ar kitą veiklos aspektą buvo parašyti vienetai. O vienetas reiškia, kad aukštosios mokyklos veikla toje srityje vertinama neigiamai. Tai nereiškia, kad tokia aukštoji mokykla uždaroma, tai reiškia, kad jai suteikiami dveji metai trūkumams ištaisyti ir tada bus pakartotinis vertinimas.
Po tokių tyrimų visada kyla klausimas – o kas iš to? Kokios šių vertinimų pasekmės, kas iš to Lietuvos mokslo ir studijų sistemai, kas iš to aukštosioms mokykloms ir kas iš to studentams ar stojantiesiems?
Almantas Šerpatauskas akcentuoja, kad jaunuoliams tai tarsi patvirtinimas, kad vienos aukštosios mokyklos atskirose srityse dirba gerai, kitos – vidutiniškai, o trečios – silpniau. Kitaip tariant, šie vertinimai gali būti traktuojami kaip orientyras ar indikatorius, kiek kokybiškai veikia aukštoji mokykla. O pačioms kolegijoms ir universitetams tai yra ekspertinis žvilgsnis iš šalies su rekomendacijomis ir patarimais, ką daryti, kad kokybė augtų ir aukštoji mokykla judėtų progreso keliu. Tiesa, šie vertinimai nėra tik patarimai, iš tikro nuo jų priklauso ir aukštųjų mokyklų akreditacijos: jeigu aukštoji mokykla įvertinama teigiamai, ji gauna akreditaciją septyneriems metams, o jeigu neigiamai – tuomet ji akredituojama tik trejiems metams su imperatyviu reikalavimu ištaisyti trūkumus.
Apibendrindamas Almantas Šerpatauskas teigia, kad nors Lietuva maža valstybė, aukštųjų mokyklų turime daug ir jos labai skirtingos bei įvairios. Kokybės prasme – taip pat. Dalis ekspertų Lietuvos universitetus vertino tiek 2011–2016 m., tiek ir dabar, na ir, jų teigimu, progresas, teigiami pokyčiai ir lipimas aukštyn tikrai matomi ir mes tikrai nesame traktuojami kaip trečiojo pasaulio šalis. Užsienio ekspertai nemažą dalį mūsų aukštųjų mokyklų traktuoja kaip vidutines, o keletą stambesnių – kaip gana stiprias. Kad turime tikrai gerų aukštųjų mokyklų, patvirtina ir faktas, kad dalis mūsų universitetų noriai kviečiami į Europos universitetų aljansus.
Na, o dabar keletas konkretesnių faktų. Per aptariamąjį vertinimą iš valstybinių universitetų geriausiai pasirodė Vilniaus universitetas – surinkęs keturis ketvertukus. Toliau seka Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, surinkę po tris ketvertukus ir po vieną trejetuką. Po du ketvertukus ir du trejetukus gavo Kauno technologijos universitetas, VILNIUS TECH universitetas ir generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Iš privačių universitetų per šį tyrimą geriausiai pasirodė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei LCC Tarptautinis universitetas.
Na, o kalbant apie kolegijas, tai tarp valstybinių geriausius įvertinimus susižėrė Vilniaus kolegija ir Klaipėdos valstybinė kolegija, pelniusios po du ketvertukus ir du trejetukus. O toliau sekai Kauno kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Tarp nevalstybinių kolegijų aukščiausius balus gavo Kolpingo kolegija ir Vilniaus dizaino kolegija.
Čia buvo Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės