Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Menkas išsilavinimas veda į skurdą ir nusivylimą

04.06 Antradienis 06:45
Gintaras Sarafinas

Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatai rodo, kad menkas išsilavinimas veda į skurdą ir nusivylimą. EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė patvirtina, kad tiesiogines žemo išsimokslinimo sąsajas su skurdu patvirtina ir visi kiti moksleivių bei suaugusiųjų pasiekimų tyrimai.

Ir nors naujausi neuromokslų tyrimai įrodė, kad mūsų smegenys yra neuroplastiškos, tai yra nuolat kintančios ir visą gyvenimą galime mokytis bet kokių naujų dalykų, vis dėlto edukologų tyrimai atskleidžia, kad „ankstyvoji intervencija yra svarbiausia“.

Kitaip tariant, kuo anksčiau vaikas pateks į tinkamą ugdymo(si) aplinką, tuo didesni bus jo pasiekimai, o ateityje ir aukštesnė gyvenimo kokybė.

O štai Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Marija Vyšniauskaitė pabrėžia: kad vaikai pasiektų išsilavinimo standartą, svarbu, jog jie gautų ne „bet kokias švietimo paslaugas, ar mokymą“, o kokybiškas: „Neretai sakoma, esą besivystančių šalių žmones galima išmokslinti steigiant daugiau mokyklų, gerinant jų prieinamumą, aprūpinant vadovėliais ir į klases atvedant daugiau moksleivių. Bet tyrimai Indijoje parodė, kad problema – ne mokyklų tinklas, o mokymo kokybės trūkumas. Mat, remiantis Indijos patyrimu, ir įsteigus daugiau mokyklų, vaikams suteikus galimybę jas lankyti ir aprūpinus vadovėliais, net 44 proc. 7–12 metų vaikų negeba perskaityti paprasčiausios pastraipos, o 80 proc. trečiokų neišsprendžia net pirmos klasės uždavinių.“

Šiandien dalis mokyklų teigia perimančios socialines funkcijas – maitinti vargstančių šeimų vaikus, taip pat nuprausti ar juos užimti. Bet to maža. „Kas iš tokios mokyklos, jei joje vaikas gauna pavalgyti, bet nėra įkvepiančių mokytojų, jei jis nepasiekia ugdymosi standartų, jei to vaiko akys liūdnos?! – retoriškai klausia M. Vyšniauskaitė ir pati atsako: – Gal geriau uždarykime tokias mokyklas, o ne žlugdykime vaikų ateitį, juk jei jie negaus kokybiško vidurinio išsilavinimo, tai ateityje skurs.“

Dalyje Lietuvos mokyklų galima pastebėti ir dar vieną plačiai išsikerojusią ydą. Pasak Ritos Dukynaitės, Lietuvoje į ugdymą įsibrovė ydinga hedonistinė nuostata, kad mokytis turi būti vien tik linksma ir smagu. Taip vaikams ne tik iš vadinamojo žemo socioekonominio kultūrinio konteksto, bet ir iš aukšto socioekonominio konteksto šeimų yra suformuojamas iškreiptas mokymosi pasaulėvaizdis, jie nebenori stengtis, siekti daugiau.

Štai Švedijos mokslininkai atliko tyrimus ir pamatė, kad aukšto socioekonominio konteksto šeimų vaikai vis labiau praranda aukštas mokymosi, žinių siekimo ir įsitvirtinimo visuomenėje aspiracijas. Vis daugiau jaunuomenės nyra į abejingumą, praranda siekį tobulėti tiek intelektualiai, tiek akademiškai, tiek materialiai. Tiesą sakant, švedai net nedrįso to patys paskelbti savo visuomenei, paprašė užsienio kolegų, kad tai padarytų jie, ir jų visuomenė pamatytų, kas nutiko su Švedijos jaunimu“, – pasakoja R. Dukynaitė.

Kita vertus, gali būti ir atvirkščiai: žemo socioekonominio konteksto šeimos vaikas gali turėti labai daug noro pakilti aukščiau, nei dabar gyvena. Ir čia labai didelis indėlis ir vaidmuo tenka mokytojams. Svarbu, kad jie nekritikuotų, „nedrožtų“, nenugalintų vaikų iš varganų šeimų, neaiškintų, kad jiems apie aukštąją mokyklą net svajoti neverta. Priešingai, drąsinantys pedagogai gali padaryti stebuklus. Tarkime, jei mokytojas sako: „Nesvarbu, kad jūsų šeimai sunku su finansais. Juk tau gerai sekasi matematika ir informatika, tad aukštojoje mokykloje tikrai gausi valstybės finansuojamą vietą. O pragyvenimui galėsi pretenduoti į socialinę stipendiją, vakarais pradėsi dirbti ir atsiras tų pinigų.“ Taip vaikas įgyja pasitikėjimo, jo aspiracijos išsiveržti iš tėvų gyvenamosios aplinkos ima didėti, jis ima siekti vis daugiau ir jam pavyksta.

Tikrai yra vaikų ir iš žemo SEK, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaiko šimtukais. Ir tai tiek jų atkaklumo, tiek jų puikių mokytojų darbo rezultatas. Tik gaila, kad tokie atvejai yra vienetiniai. Aišku, vaikų, norinčių išsiveržti ir skurdo, kažko siekti, yra kiekvienoje savivaldybėje, bet pernelyg dažnai jie sulaukia mažai pagalbos arba tos pagalbos visai nėra.

Todėl galutinis rezultatas ir vaizdas nėra džiuginantys: daugumai skurstančiose Lietuvos šeimose gyvenančių vaikų sunkiai sekasi pakilti ant aukštesnio socialinio laiptelio, tad dauguma jų ir užaugę sukasi uždarame skurdo ir nevilties rate.

Iš Lietuvos mokslininkų grupės atlikto tyrimo paaiškėjo, kad žemiausią išsilavinimą turinčių asmenų pajamos po mokesčių ir socialinių išmokų yra maždaug ketvirtadaliu žemesnės nei aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų ir beveik per pusę žemesnės nei aukščiausiąjį išsilavinimą turinčių asmenų.

Čia buvo Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai