Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl solidarumą keičia abejingumas ir net pašaipos?

2019-12-10, Antradienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Per šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesius buvo galima pastebėti vieną nemalonią tendenciją – Lietuvoje vis mažėja solidarumo ir auga susipriešinimas bei pašaipų lygis. Šį rudenį pirmieji protestuoti pradėjo ūkininkai. Išvažiavę su traktoriais į gatves jie norėjo išsakyti, kad jiems skauda, kad jiems blogai, kad dalis ūkių nebeišsilaikys, jog jie nori paramos ir palaikymo. Tačiau vietoje palaikymo jie sulaukė daug pašaipų ir kone nušvilpimo, nes protestuodami su savo šimtatūkstantinės vertės moderniais traktoriais neįtikino, kad jiems sunku. Antrieji savo nepasitenkinimą protestuodami išsakyti bandė logistikos ir vežimo įmonių vadovai, savininkai ir dalis vairuotojų. Bet ir vėl pro šoną. Vietoje palaikymo ir pritarimo jie sulaukė ir ironijos, ir patyčių, ir netgi pasipiktinimo. O paties protesto rezultatas išvirto į kone priešingą nei tikėtasi.

Tretieji pretestuoti ėmė mokytojai – pradėję įspėjamąjį poros valandų streiką. Bet šiemet palaikymo jie sulaukė kur kas mažiau nei pernai. Būta sočiai priekaištų, kad pedagogų reikalavimai nepagrįsti, neadekvatūs. Kad jau perlenkta lazda. Ir daugėja pareiškimų bei komentarų, kuriuose vyrauja ne gailestis ir palaikymas, o pašaipos ir burnojimas.

Ketvirtieji savo nepasitenkinimą viešomis akcijomis išsakyti bandė dėstytojai – konkrečiai, Vilniaus universiteto dėstytojai. Bet ir vėl reakcija visai ne tokia, kokios tikėjosi universiteto bendruomenė. O kai praėjusią savaitę Vilniaus universiteto bendruomenė nusprendė dvi dienas nedirbti ir taip parodyti savo nepasitenkinimą, jie vėlgi supratimo, atjautos ir palaikymo sulaukė mažiau nei patyčių ir pašaipų. Nuo tokių, kad akademikai ir rektoriai su ištiesta ranka atrodo labai nesolidžiai iki tokių, kad galite nedirbti nors ir mėnesį – niekas nuo to nepasikeis. Tikrai ne tokios reakcijos tikėjosi akademinė bendruomenė. Visi protestuojantieji, streikuojantieji, nusivylusieji iš kitų visuomenės grupių nori paramos, supratimo ir pagalbos, bet Lietuvoje to negauna, o gauna tai, ko visai nesitiki. Abejingumą ir pašaipas.

Nesulaukė nei supratimo, nei palaikymo taip pat ir ugniagesiai. Daugumos visiškai nejaudina jų problemos ir skauduliai. Nesulauks atjautos ir kultūros darbuotojai. Nors jie viešai dar ir neprotestuoja, bet nepasitenkinimas gali pratūkti vienomis ar kitomis protesto akcijomis. Iš tiesų viešajame sektoriuje daug nepasitenkinimo. Tačiau visi piktinasi ir protestuoja pavieniui. O tokių protestų ir protestuotojų garsas dažnai nei į dangų, nei į valdžios ausį neina. O jei ir eina, tai nevirsta pageidaujamais sprendimais.

Vienas ūkininkas per radiją garsiai stebėjosi: „Mums sunku, mes protestuojame, bet kodėl niekas mūsų nepalaiko“. Galiu atsakyti: o kur žemdirbiai buvo kai pernai protestavo mokytojai, ar medikai, ką žemdirbiai darė, kai sunku buvo policininkams, kur jie buvo, kai slaugos darbuotojai ar socialiniai darbuotojai skundėsi negalintys pragyventi, kaip jie palaikė darbą pradusius žurnalistus. Kiekvienas lindėjo kas sau ir džiaugėsi galintis mokėti mažesnius mokesčius ir užsipilti pigaus dyzelino. Na tai dabar nereikėtų stebėtis, kad kai jiems patiems sunku, įvairios visuomenės grupės į tai žvelgia abejingai. Jūsų problemos – patys ir spręskitės. Arba, ne mano daržas – ne mano pupos. Ir tai pasakytina apie visus protestuojančiuosius. Visiškas išsiskaidymas, jokios vienybės. Valdžiai tokie procesai ir tokie protestuotojai, žinoma, labai palankūs.  Bet iš principo tai išties liūdna tendencija, liudijanti, kad mūsų visuomenėje ženkliai sumažėję solidarumo ir ypač padaugėję savanaudiškumo, susvetimėjimo, nejautrumo. Ir tai neliudija labai didelės mūsų visuomenės sveikatos ar brandos.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai