Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kas vaikui padeda geriau socializuotis ir bręsti: šeima ar bendraamžiai?

01.28 Antradienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Jau daugiau nei du šimtus mokyklinio amžiaus vaikų tėvai moko namuose, nors jie ir nėra pasiligoję, nors mokymas šeimose šiuo metu Lietuvoje yra nelegalus.

Kodėl jie taip elgiasi? Todėl, kad jų netenkina tradicinė švietimo sistema. Kurioje apstu tarpusavio patyčių, kurioje akademiniai mokinių pasiekimai vis smunka, kurioje trečdalis vaikų lankosi pas korepetitorius, nes nenori atsilikti.

Kaip sako Mokymosi šeimoje asociacijos narė ir tinklalapio „Laisvi vaikai“, skirto vaikus namuose auginančioms šeimoms, koordinatorė Agnė Kundrotienė, šiandieninėje mokykloje esama labai daug „tuščio vaikų užimtumo“: mokytojas per 10–15 min. paaiškina naują medžiagą, tada skiria laiko vaikams atlikti užduotis, bet klasėje prasideda bruzdesys, tad daugybė vaikų negeba susikaupti ir tinkamai neatlieka arba apskritai neatlieka užduočių. O štai tėvai namie per tas pačias 10–15 min. irgi gali paaiškinti užduotį, ir vaikas ramiai, niekieno netrikdomas ir neblaškomas atliks visus darbus. Be to, greitai ir be klaidų.

Pasak Eglės Grigaliūnienės, dar vienos Mokymosi šeimoje asociacijos narės, ypač sunku vadinamiesiems introvertams. Jos nuomone, jaunesni jautrūs vaikai, introvertai neturėtų būti beatodairiškai išstumiami į mokyklas, esą ten jie geriau socializuosis: „Anokia ten socializacija, kai jau pirmokai visas pertraukas lindi telefonuose, nebendrauja tarpusavyje, o jei telefono neturi, tai tyčiojasi vieni iš kitų, spardosi, mušasi, kitaip priekabiauja. Autoritetingi pasaulio psichologai kalba priešingai: pradinukui ir paaugliui pati geriausia socializacija – ryšys su jį mylinčia ir palaikančia šeima.“

E. Grigaliūnienės žodžiais, vaikas negali užaugti brandus, jei „bręsta ir socializuojasi“ tarp kitų nebrandžių vaikų.

Kanadietis raidos psichologas, tėvų konsultantas, beje, pats penkių vaikų tėvas Gordonas Neufeldas, parašęs bestseleriu tapusią knygą „Nepraraskime savo vaikų. Kodėl ryšys su vaiku toks svarbus ir kokie pavojai jam gresia“, teigia, kad vaikams, taip pat ir paaugliams, daug svarbesnis ryšys su tėvais nei su bendraamžiais. Jis paneigia įsitikinimą, kad prisirišimas prie bendraamžių padeda vaikui geriau socializuotis, ir teigia, kad būtent priklausomybė nuo bendraamžių stabdo vaiko psichologinę brandą. Nors į bendraamžius orientuoti vaikai atrodo socialesni, vienintelė to priežastis yra ta, kad bendraudami tarpusavyje jie praranda drovumo jausmą. Tačiau dėl to tampa ir kur kas šiurkštesni suaugusiesiems. Tai nėra joks socialumas. Čia mes klystame.

Taip, tokie vaikai atrodo labiau pasirengę mokyklai, nes jų mažesnė atsiskyrimo baimė; tačiau tyrimai rodo, kad nuo ketverių metų vaikai ima prarasti tuos privalumus, nes kreipia dėmesį ne į mokytoją, o į bendraamžius.

Pasak G. Neufeldo, nuo bendraamžių priklausomi vaikai atrodo mažiau nuliūdę, tačiau iš tiesų jie bėga nuo savo pažeidžiamumo. Pirmas to ženklas – jie nustoja kalbėti apie tai, kas juos slegia. Ir mes klaidingai manome, kad jei vaikai nekalba apie tai, kas juos slegia, tai jų niekas ir neslegia.

O štai, pasak amerikiečių tyrinėtojo dr. Raymondo Moore’o, labai mažus vaikus, ypač nebrandžius berniukus, išleisti į formalizuotą mokymosi aplinką yra ir rizikinga, ir neišmintinga. Jo vertinimu, nebrandžius vaikus iki dešimties metų geriau ugdyti namie. Esą vėliau tai sukurs didelę pridėtinę vertę tiek jų asmeniniame, tiek akademiniame gyvenime.

Pasak kalbintų Lietuvos mokymosi šeimoje asociacijos narių, Nacionalinio namų švietimo tyrimų instituto tyrimų duomenys liudija, jog elitiniai pasaulio universitetai, pavyzdžiui, Jeilio, Harvardo, Kembridžo, graibstyte graibsto vaikus, ugdytus namie, nes šių vaikų mąstymas yra netrafaretinis, unikalus. O ir kaip rodo pastarųjų 30 metų namuose ugdytų vaikų stebėsena, jų akademiniai pasiekimai vidutiniškai yra 15–30 proc. geresni nei vaikų, besimokiusių tradicinėje mokykloje.

Tiesa, čia svarbu žinoti, kad iki šiol Lietuvoje vaikų mokymas šeimose, namuose, kaip ir gimdymas namuose, buvo ir yra nelegalus, bet dalis šeimų dėl vaiko gerovės ryždavosi eiti prieš sistemą.

Tačiau sistema keičiasi. Pernai gruodį Lietuvos Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kurios nuo šių metų rugsėjo pirmosios leis jau legaliai ugdyti vaikus namuose.

Priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis nustatyta, kad vaikas jo paties ir jo tėvų ar globėjų pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai ar globėjai arba vaikas nuo 14 iki 18 metų ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.

Taip pat nustatyta, kad tokius mokinius konsultuos, mokomąja medžiaga aprūpins, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertins mokykla, su kuria bus sudaroma mokymo sutartis.

 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Komentarai


Naujausi epizodai