Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kas šiemet sulauks stojančiųjų pagausėjimo: profesinės ar aukštosios mokyklos?

07.14 Antradienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Praėję metai Lietuvos profesinėms mokykloms buvo išties palankūs: iš viso į jas priimta 19 464 stojantieji, o tai 2,2 tūkst. daugiau nei 2018 metais.

O šie metai gali būti dar geresni. Kas leidžia taip teigti?

Pasirodo, bendrajam priėmimui įpusėjus, liepos 7 d. duomenimis, norą mokytis amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė 12,3 tūkst. stojančiųjų. Per tris savaites šis skaičius išaugo beveik dvigubai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad šiemet į profesines mokinių numatoma priimti daugiau nei 20,5 tūkst.

Tačiau profesinių mokyklų vadovai nelabai tuo tiki. Norai esą gražūs, bet veiksmai rodo, kad judama visai į kitą pusę: juk stojimo kartelė į aukštąsias nuleista, be to, palyginti su pernai, šiemet valstybė finansuos gerokai daugiau studijų vietų universitetuose ir kolegijose. Taigi daugiau jaunuolių būriuosis aplink aukštąsias mokyklas, net jei anksčiau to ir neplanavo, tad norinčiųjų patekti į profesines gali ir nepadaugėt. Juolab kad bendrojo lavinimo mokyklose dešimtas ir dvyliktas klases šiemet baigia mažiau mokinių nei pernai.

Jaunuoliams, kurie ateitį planuoja sieti su profesinėmis mokyklomis, svarbu žinoti, kad šiame sektoriuje nemažai naujovių. Visų pirma, profesinių mokyklų ir centrų skaičius mažėja. O per penkerius metus – ir gana stipriai. Tarkime, dar 2015 m. šalyje veikė 76 profesinės mokyklos, o šių metų rugsėjo pirmąją planuojama, kad jų liks 57. Ir to tikrai reikėjo, nes Lietuvoje sparčiai daugėjo mažų profesinių mokyklų. O kai visoje profesinėje mokosi mažiau nei 300 mokinių, nebegalima užtikrinti nei pakenčiamos mokymo kokybės, nei tikėtis, kad tų neva parengtų mokinių gebėjimai atitiks darbo rinkos poreikius. Be to, pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Arūno Plikšnio, profesinių mokyklų tinklo optimizavimas naudingas ir finansiškai – jis leistų sutaupyti nuo 3 iki 5 mln. eurų. Ir jie atitektų šios grandies mokymo kokybei kelti.

Tačiau visiškai uždarytų profesinių mokyklų labai mažai, dauguma sumenkusių ir ištuštėjusių tapo arba taps stambiųjų profesinio mokymo centrų ar net kolegijų padaliniais, filialais. Tarkime, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla jungiama prie Vilniaus technologijų dizaino kolegijos, Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą numatyta prijungti prie Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos, o Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklą – prie Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos.

Tiesa, Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę auditą, ar profesinis mokymas Lietuvoje organizuojamas efektyviai, yra įsitikinę, kad mūsų krašte viskas vyksta per lėtai ir per vangiai. Jų teigimu, mokyklų jungimas turėjo vykti anksčiau ir gerokai aktyviau. Ir čia pat pateikiami argumentai: Latvijoje 2010–2016 m. profesinių tinklas sumažėjo 61 proc. – nuo 59 iki 23 mokyklų, o Estijoje – 52 proc. – nuo 54 iki 26. Pas mus 2010–2018 m. jų skaičius susitraukė iki 22 procentų.

Kalbant apie profesinių mokyklų tinklą, svarbu paminėti ir dar vieną pokytį. Numatoma, kad maždaug 10 profesinių mokyklų ateityje sudarys jungtinės veiklos sutartis su greta esančiomis gimnazijomis (to Lietuvoje dar niekada nebuvo).

Teoriškai tai atrodo gana progresyviai ir simpatiškai, nes pagal jungtinės veiklos sutartis bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams teiks bendrąjį ugdymą, o profesinio mokymo įstaigos mokys profesijos. Tačiau panašu, kad ši naujovė įsibėgės tik 2021 metais.

Trečias jaunuoliams svarbus aspektas – vis daugėja priėmimo į profesines mokyklas etapų. 2017 m. į profesines galima buvo įstoti tik vasarą, o dabar ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį, ir žiemą. Taigi prie stojančiųjų poreikių prisiderinta maksimaliai.

Pastebėta, kad per papildomus priėmimus į profesines dažniau stoja tie jaunuoliai, kurie vidury mokslo metų meta studijas aukštosiose mokyklose, nemažai tokių ir tarp tų, kurie rudenį ar žiemą grįžta po uždarbiavimo užsienio šalyse.

Dar vienas žinotinas niuansas, kad pastaraisiais metais Lietuvoje stipriai pasikeitė profesinių mokyklų mokymo programos. Senąsias pakeitė modulinės ir šiemet stojimas galimas tik į jas.

Apibendrinant visą profesinio mokymo sektorių galima pastebėti, kad ilgainiui profesinių mokyklų reputacija Lietuvoje smarkiai pagerėjo. Vis daugiau jaunuolių ir net jų tėvų į profesines žiūri prielankiai, darbdaviai jų ne tik kad neignoruoja, o jau noriai bendradarbiauja (nes pastebi, kad profesinės mokyklos bene lanksčiausiai ir greičiausiai reaguoja į jų poreikius). Bet tam prireikė viso dešimtmečio ir daugiau nei 200 mln. eurų Europos Sąjungos paramos – ji buvo investuota į profesinių mokyklų infrastruktūrą, įrangą ir bendrą modernizavimą. Keliolika silpnų profesinių mokyklų teko ir uždaryti. Tam prireikė, kad dešimtį metų po du tūkstančius aukštųjų mokyklų absolventų kasmet įstotų į profesines mokyklas.

Tiesa, tikrai giluminiams pokyčiams reikia dar daugiau laiko. Nes ir šiandien besimokančiųjų profesinėse mokyklose skaičius Lietuvoje vis dar nėra optimalus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse profesines mokyklas baigia vidutiniškai 46 proc. visų jaunuolių, o Lietuvoje – mažiau nei 20 procentų. Taigi erdvės plėtrai dar labai daug.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Komentarai


Naujausi epizodai