Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Jaunuoliai dairosi studijų programų įmantriais pavadinimais, bet darbdaviams tai nesvarbu

04.27 Antradienis 06:45
Gintaras Sarafinas

Stebint pastarųjų metų stojimo į aukštąsias mokyklas ir jaunimo įsidarbinimo tendencijas, matyti, kad jaunimui dabar nėra lengva: jie patiria daug prieštaravimų ir nesusipratimų. Paprastai paskutinėse gimnazijos klasėse jie renkasi sau artimą profesiją ir imponuojančią aukštąją mokyklą, tuomet – studijų programą universitete ar kolegijoje. Siekdamos privilioti kuo daugiau jaunuolių, aukštosios mokyklos kuria ypač modernių pavadinimų studijų programas. Kartais tie pavadinimai atima žadą. Bet iš tikro jų misija tėra viena – sugundyti ir privilioti jaunus žmones. Ir, pasirodo, tai veikia. Užtenka vien įmantrių, originalių pavadinimų ir tūkstančiai jaunuolių renkasi neva madingas studijų programas užburiančiais pavadinimais. „Tiesą sakant, prieš stodami jie nelabai galvoja, o ką veiks ir kur dirbs baigę vienas ar kitas studijas“, – komentuoja portalo „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė.

Jaunuoliams patinka žodis „kūrybiškas“. Aukštosios mokyklos greitai tai pajuto ir tiesiog užvertė studijų programomis, kuriose šmėžuoja žodis „kūrybinės“: pradedant „kūrybinėmis industrijomis“ ir baigiant „komunikacija ir kūrybinėmis technologijomis“.

Netrukus pastebėta, kad jaunus žmones traukia ir kitokie žodžiai, tarkime, „industrijos“, „analitika“, „medijos“, „inovacijos“, „komunikacija“, „antreprenerystė“, tad mikliai atsirado studijų programų ir su šiais žodžiais. Šiandien studijų programų, kuriose įterptas žodis „industrijos“, – jau daugiau nei dešimt: „turizmo industrija“, „mados industrija“, „pramogų industrijos“, „kūrybos ir pramogų industrijos“ ir kita. Pastaruoju metu kaip virusas plinta dar vienas burtažodis – „inovacijos“. Čia nuo pasiūlos tiesiog galva sukasi: „Inovacijų ekonomika“, „Inovacijų ir technologijų vadyba“, „Verslas ir socialinės inovacijos“, „Inovacijų vadyba ir technologijos“, „Kūrybiškumas ir verslo inovacijos“, „Organizacinės inovacijos ir vadyba“, „Inovacijų valdymas ir antreprenerystė“, „Inovacijų ir technologijų komunikacija“. Na, gal užteks.

Gali susidaryti įspūdis: na ir tegul kuria tos aukštosios mokyklos studijų programas kokiais tik nori pavadinimais. Gal ir taip, bet čia esama vieno paradokso ir, beje, gana lemtingo: po gimnazijos jaunuoliai stoja į studijų programas aukštosiose mokyklose, bet kai jas baigia ir pradeda domėtis įsidarbinimo galimybėmis, paaiškėja, kad darbdaviai, priimdami naujus darbuotojus, beveik nesidomi, kokias studijų programas baigė. Tiesą sakant, kadangi vis daugėja studijų programų įmantriais pavadinimais, daugybė verslininkų net nesupranta, ką tai reiškia, ką jaunuolis studijavo ir ką jis sugeba. Jie atvirai ir klausia, o kokių dalykų šiais laikais mokomasi studijuojant „Integruotą komunikaciją“, „Informacijos valdymą“ „Socialines industrijas ir komunikaciją“ arba „Verslą ir socialines inovacijas“.

Darbdaviams žymiai svarbesni yra realūs absolvento gebėjimai, išmanymas ir bet kokia ligtolinė veikla. Verslininkų požiūriu, už mandrų studijų programų pavadinimų dažnai slypi tuštuma ir išplaukęs turinys. Vėliau jaunuoliai tai supranta, bet jau būna per vėlu. Todėl daugybė jų po pirmo studijų etapo turi mokytis iš naujo: po du tūkstančius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų kasmet stoja į profesines mokyklas, taip pat daug kas renkasi naują profesiją ir dar kartą tampa pirmakursiais, na, o trečia grupė eina persikvalifikavimo keliu.

Kad ir kaip tai nepatiks jauniems žmonėms, bet daugybė darbdavių ir šiais laikais labai prielankiai vertina fundamentaliuosius mokslus, klasikines studijas. Nes jie patys tai studijavo, jiems tai suprantama ir priimtina. Be to, yra matę šimtus gyvenimo aprašymų – CV, daug kandidatų, žino, kurių aukštųjų mokyklų absolventai geriau parengti. Tiesą sakant, dauguma darbdavių ir savo kailiu yra patyrę, kad baigusieji fiziką, matematiką, chemiją, inžineriją, informatiką dažnai išsiskiria analitiniu mąstymu, aiškia logika, yra atsakingi, jiems nebūdingas paviršutiniškumas. Taigi darbdaviai tokių specialistų dažniau ir ieško. O kuo išsiskiria baigusieji „kūrybines industrijas“ ar „integruotas kūrybos komunikacijas“, darbdaviai dar nesupranta ir negali atsakyti. Kiek netikėta yra tai, kad neretai net patys baigusieji tokias efemeriškas studijas nesugeba paaiškinti, nei ko mokėsi, nei ką sugeba, nei kuo yra išskirtiniai.

„Mokėmės visko po truputį“, – dažnokai atsakoma, bet tokie kandidatai darbdaviams neįdomūs.

Pasak Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko, darbdavių, skirtingai nei jaunų žmonių, visokiausi užkalbėjimai neveikia: „Jaunas žmogus gali komunikuoti kiek nori ir kaip nori, per pokalbį jau po penkių klausimų paaiškėja jo asmeninės savybės ir dalykinis nusimanymas, o per pirmą bandomojo laikotarpio mėnesį – ir ką jis realiai sugeba. Tad darbdaviams nelabai ir yra tikslo domėtis, kokią studijų programą jis baigęs ar kokiais pažymiais mokėsi. Kiek labiau jiems rūpi tik kokią aukštąją mokyklą pretendentas baigė, nes vienomis pasitikima labiau, kitomis – mažiau. Rūpi ir tai, ar norintysis įsidarbinti moka rašyti, skaityti ir skaičiuoti. Nes šiais laikais nemažai jaunų žmonių to nebemoka. Bet tai matyti jau iš pirmųjų poros elektroninių laiškų. Paprasčiau tariant, jaunuolis gali būti baigęs ką tik nori, bet jeigu jis kiekviename sakinyje daro po 5 klaidas, tai noras su juo susitikti dažnam darbdaviui praeina.“

Taigi iš skirtingų pašnekovų minčių matyti, kad jauni žmonės, planuodami karjerą ir rinkdamiesi ateities kelią, labai daug vilčių deda į pasirenkamą aukštosios mokyklos studijų programą. Bet baigiantis studijoms paaiškėja, kad tai, į ką dideles viltis dėjo jaunuoliai, darbdaviams mažai rūpi.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai