Gerai įsižiūrėjus aiškėja, kad mes žingsniuojame ne į priekį, o atgal
Vasario 1-11 dienomis Lietuvoje vyko žiemos priėmimas į profesines mokyklas. O šiandien, tai yra vasario 15 d., stojantieji sulauks kvietimų mokytis. Paprastai per žiemos priėmimą profesinės mokyklos papilnėja daugiau nei tūkstančiu mokinių.
Netikėta yra tai, kad pastaraisiais metais stojimo tendencijos į profesines mokyklas yra kur kas sveikesnės nei į aukštąsias. Tarkime, profesinėse mokyklose daugiausia jaunuolių stoja į inžinerijos, paslaugų, statybos srities ir sveikatos priežiūros mokymo programas (ir tai darbdaviams labai tinka ir patinka), o štai aukštosiose mokyklose daugiausia stojančiųjų jau daug metų pritraukia socialinių mokslų studijų programos (kur regimas didžiulis specialistų perteklius).
Dar viena gana sveika tendencija, kad kasmet stojančiųjų į profesines mokyklas tegul ir pamažu, tegul ir po kelis šimtus, bet daugėja.
Didžiausias mokinių skaičiaus augimas 2023 m. fiksuotas Klaipėdos P. Lindenau mokymo centre – mokinių čia padaugėjo 27,4 procento.
Pozityvu ir tai, kad kasmet vis labiau auga ir gimnazistų susidomėjimas profesiniu mokymu bei profesinėmis mokyklomis. Priminsime, kad gimnazijų mokiniai dabar turi galimybę mokytis gimnazijoje, bet tuo pat metu ir rinktis modulį profesinėje mokykloje. Ir tai darančiųjų kasmet daugėja: 2021 m. sutartis mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius buvo sudarę 502 gimnazistai, o 2023 metais – jau 1042 gimnazistai arba vyresni pagrindinių mokyklų mokiniai.
Vis lipšniau į profesines mokyklas ir ypač į jų parengtus specialistus žvelgia ir verslas bei darbdaviai. Nes profesinio mokymo centrai tampa vis lankstesni, atsižvelgia į darbdavių poreikius ir prašymus, specialistus rengia ne tik rytais, bet ir vakarais, tad sutarčių tarp profesinių mokyklų ir darbdavių skaičius auga geometrine progresija ir kai kurie profesinio mokymo centrai su verslo partneriais pasirašytas sutartis skaičiuoja jau šimtais.
Kita vertus, yra sričių, kur tendencijos profesinėse mokyklose nėra džiuginančios. Bet tai nebūtinai priklauso nuo pačių profesinių mokyklų. Tarkime, mokiniai į profesines mokyklas priimami pagal vadinamąją kvotų sistemą ir tai yra sugalvojusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ilgainiui ši sistema taip išsikraipė, kad ėmė formuotis alogizmai. Tarkime, politikai ir švietimo strategai dejuoja, kodėl tiek mažai jaunuolių renkasi profesijas, kurių taip stinga ūkiui, bet kartu jų palaiminta kvotų sistema ir neleidžia priimti daugiau stojančiųjų į tas trūkstamas profesijas. Taip atsitiko ir 2023 metais.
Cituojame: „Tarkime, mes rengiame inžinierius, technologus, mechatronikus, elektronikos specialistus ir 2023 metais į šias specialybes galėjome priimti daugiau jaunuolių. Tačiau gavome tik 200 kvotinių vietų“, – liūdnai konstatuoja Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas.
Supratusi, kad pati nusivažiavo į lankas, dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, kad stojimo į profesines mokyklas kvotų sistemą atiduos apskritims.
Dar vienas profesines mokyklas kamuojantis galvos skausmas – tai gana prastas pamokų ir užsiėmimų lankomumas ir išties didelis įstojusiųjų nubyrėjimas bei pasitraukimas: nelygu profesinio mokymo centras, metusiųjų ir mokslų taip ir nebaigusiųjų nuošimtis svyruoja nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų įstojusiųjų. Tai tikrai daug. Ir blogiausia, kad profesinės mokyklos nelabai žino, ką daryti, tai yra neranda priešnuodžių, mat dalies jaunuolių atsakomybė yra stebėtinai maža, o blaškymasis stebėtinai didelis.
Didžiuliu nepasirengimu alsuoja ir dar vienas besiartinantis pokytis. Jau netrukus, tai yra 2024 m. vasarą, reikšmingai pasikeis stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarka: gerokai pasunkės stojimas į valstybės nefinansuojamas vietas, paprastai kalbant, tikrai daug jaunuolių, kurie neįveiks gana aukštos nustatytos kartelės, nebegalės įstoti į kolegijas ir universitetus, net ir į mokamas vietas. Taigi, teoriškai turėtų padaugėti besirenkančiųjų profesinio mokymo centrus. Manote, apie tai pagalvota ir tam ruošiamasi? Tikrai ne. Nei strateginiu, nei organizaciniu, nei finansiniu aspektais. Manoma, tai išsispręs kaip nors savaime. Kai taip „ruošiamasi“, vėliau nereikėtų stebėtis, kad vėl ims daugėti jaunimo, kuris po mokyklos studijuoti arba dirbti išvyks į užsienį.
Dar vienas rimtas nesusipratimas laukia 2025-aisiais, kai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai mokyklos dešimtoje klasėje taps lemtingi. Priminsime, kad nuo tada mokiniai, dešimtoje klasėje per šiuos patikrinimus gavę mažiau nei 4 balus pagal dešimtbalę sistemą, nebegalės patekti į gimnazijų vienuoliktą klasę. Ir tie, kuriems nepasiseks, teturės tris alternatyvas: likti kartoti kurso antrus metus, eiti dirbti arba keliauti į profesinę mokyklą. Tad dauguma ir rinksis pastarąjį variantą. Taigi ir dėl to profesinėse mokyklose turėtų padaugėti mokinių. Bet, profesinio mokymo centrų vadovų teigimu, tai nėra joks privalumas, o greičiau žingsnis atgal. Į tuos laikus, kai profesinių mokyklų reputacija buvo apgailėtina ir kai tėvai jomis gąsdindavo savo vaikus. Labai didelė tikimybė, kad profesinės mokyklos šeimose vėl dažnai bus traktuojamos kaip bausmė: nesimokysi – keliausi į profesinę. Taip pat visiškai aišku, kad profesinėse mokyklose ims daugėti nemotyvuotų jaunuolių, ir tai pakenks šių mokymo įstaigų kokybei ir patrauklumui. Taigi gerai įsižiūrėjus aiškėja, kad mes žingsniuojame ne į priekį, o atgal, ir profesinių mokyklų patrauklumą ne didiname, o mažiname.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės