Didelė dalis privačių aukštųjų mokyklų studentų už studijas moka skolintais pinigais
Beveik kas ketvirtas Socialinių mokslų kolegijos studentas už studijas moka ne savais, o skolintais pinigais. Ir imančių studijų paskolas šioje kolegijoje 440 daugiau nei didžiausioje šalies aukštojoje mokykloje – Vilniaus universitete.
Socialinių mokslų kolegijoje studijų paskolas studijų kainai apmokėti pernai paėmė 1045 studentai, o Vilniaus universitete – tik 607. Tiesa, jei lygintume šių aukštųjų mokyklų studentų skaičių, pamatytume, kad Vilniaus universitete studentų studijuoja 4,3 karto daugiau (atitinkamai 21,3 tūkst. ir 4,85 tūkst.).
Tarp universitetų pernai daugiausia skolinosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai: 660 paskolų sutarčių, o pasiskolinta suma 2,6 mln. eurų. Priminsime, kad medicinos, odontologijos ir veterinarijos mokslų studijos, kurios yra dėstomos Sveikatos mokslų universitete, – yra vienos brangiausių, tad natūralu, kad paskolų portfelio suma yra didžiausia.
Bet jei paimtų paskolų skaičių padalytume iš universitete studijuojančių studentų skaičiaus, pamatytume, kad tarp universitetų pernai daugiausia skolinosi privataus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai: paskolą ėmė kone kas penktas šios aukštosios mokyklos studentas.
Iš to galime daryti išvadą, kad jaunuoliai vis labiau vertina išsimokslinimą. Žinios jau yra vertinamos kaip rimta investicija.
Tiesa, čia svarbu atkreipti dėmesį į šios rūšies investicijų atsiperkamumą. O tai parodo įsidarbinimas: kiek kiekvienos aukštosios mokyklos studentų įsidarbina praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo, taip pat kiek jų įsidarbina pagal įgytą profesiją. O čia rezultatai jau labai skirtingi.
Jeigu paanalizuotume, kokių studijų programų ir kurių aukštųjų mokyklų studentai daugiausia skolinasi studijoms apmokėti, pamatytume, kad pirmiausia tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studijų studentai – 323 paskolų sutartys, o toliau Socialinių mokslų kolegijos: estetinės kosmetologijos studentai – 205 paskolų sutartys, marketingo ir reklamos kūrimo – 116, transporto ir logistikos verslo – 105, kūrybos ir pramogų industrijų programos studentai, pasirašę 102 studijų paskolų sutartis.
Iš viso pernai Valstybinis studijų fondas paskolas studijoms apmokėti suteikė 5143 jaunuoliams, o bendra suteiktų paskolų suma – 11,8 mln. eurų.
Beje, aptariamas fondas taip pat teikia paskolas ir gyvenimo išlaidoms susimokėti. Taigi, pernai šiuo tikslu daugiausia skolinosi Vilniaus universiteto studentai – 195 sutartys, Socialinių mokslų kolegijos studentai – 165 sutartys, Vytauto Didžiojo universiteto – 91 sutartis, bet čia vėlgi svarbu įvertinti, koks apskritai yra studentų skaičius kiekvienoje aukštojoje mokykloje.
O jei pažvelgtume, kokių studijų programų ir kurių universitetų studentai daugiausia skolinasi gyvenimo išlaidoms apmokėti, tai pamatytume, kad lyderiauja vėlgi Socialinių mokslų kolegijos studentai: kūrybos ir pramogų industrijų – 22 sutartys, estetinės kosmetologijos – 19 sutarčių, tarptautinio verslo ir komunikacijos – 17 sutarčių.
Valstybinio studijų fondo direktorius Ernestas Jasaitis pažymi, kad paskolas studijų kainai bei gyvenimo išlaidoms apmokėti kasmet ima panašus skaičius studentų – apie 5–7 tūkstančius.
Priminsime, kad Valstybinis studijų fondas studentams suteikia tokią paskolą, kiek realiai ir kainuoja studijos. Kiekviename universitete ar kolegijoje, net jei pasirenkama tokia pati studijų kryptis, studijų kaina gali šiek tiek skirtis.
O paskola gyvenimo išlaidoms padengti yra fiksuota. Dabar ji siekia 3360 Eur vieniems studijų metams. Ši suma studentui pervedama dalimis kiekvieną mėnesį. Šiuo metu tiek paskolų studijų kainai, tiek gyvenimo išlaidoms padengti palūkanos siekia 2,9 procento. Pati paskola pradedama mokėti praėjus 15-ai metų po studijų baigimo. O palūkanos – praėjus vieniems metams.
Kai kuriems jaunuoliams buvo susidaręs įspūdis, kad galbūt aptariamų paskolų nereikės grąžinti, kad galbūt egzistuoja panašios tvarkos kaip Jungtinėje Karalystėje. Tačiau iš tikro jie klysta – paskolas grąžinti teks.
Kartu atkreipsime dėmesį, kad šiųmečiai pirmakursiai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose, jau moka gerokai didesnę studijų kainą negu jų bendramoksliai, studijuojantys antrame, trečiame ar ketvirtame kursuose. Mat nuo 2021 m. didėjo vadinamoji norminė studijų kaina, tai yra suma, kurią aukštosioms mokykloms skiria Vyriausybė už vieną studentą, studijuojantį valstybės finansuojamoje studijų vietoje.
Paprastai aukštosios mokyklos, nustatydamos komercinių vietų kainas, atsižvelgia į valstybės nustatytas normines studijų kainas. Ir dažniausiai valstybės nefinansuojamų studijų vietų kaina yra tokia pati, kaip ir valstybės finansuojamų.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės