Chemija ir fizika Lietuvos mokyklose stumiama į visiškas paraštes
Ar galima aukštųjų technologijų šalimi tapti vaikų nemokant fizikos, chemijos ir informacinių technologijų? Atrodytų, net arkliui aišku, kad negalima, bet mūsų švietimo strategams atrodo, kad galima.
Tad apie viską nuo pradžių. Siekdami atkreipti dėmesį į profesijas, kurių atstovų Lietuvoje labai stinga, mūsų šalies darbdaviai, taip pat ministerijos ir savivaldybės jaunuoliams vis labiau pataikauja ir kiekvienais metais siūlo vis daugiau galimybių ir finansinių paskatų. Tikrai solidžios stipendijos, garantuotos darbo vietos, aukšti atlyginimai, o kai kuriais atvejais po studijų galima tikėtis netgi būsto… Bet visų šių pasiūlymų poveikis nėra didelis, o rezultatai gana menki.
Štai „Ignitis grupė“ šiemet skyrė 150 tūkst. eurų paramą 50-čiai stipendijų pirmo kurso studentams. Viena studento stipendija sudaro 300 eurų per mėnesį. Taip siekiama patraukti jaunuolius stoti į elektros inžinerijos ir energijos inžinerijos studijų programas.
Panašių tikslų siekia ir energetikos įmonių grupei EPSO-G priklausančios bendrovės „Amber Grid“, „Litgrid“ ir „Tetas“ – šiemet jos skyrė daugiau kaip 100 tūkst. eurų inžinerinės pakraipos studentų stipendijoms. Stipendijos siekia po 200 eurų per mėnesį ir inžinerinių studijų studentams bus mokamos trejus metus.
O štai bendrovė „Teltonika High-Tech Hill“ skatina būsimus studentus tiesiog domėtis inžinerija, technologijomis ir programavimu. Net 500 pirmakursių turi galimybę gauti metinę 3 tūkst. eurų stipendiją. Ir visa tai be jokio įsipareigojimo įsidarbinti „Teltonikoje“. Iš viso šioms stipendijoms skirta 1,5 mln. eurų.
Tiesa, atkreipti jaunuolių dėmesį stengiasi ne tik konkretūs darbdaviai, bet ir ministerijos. Net keturios.
Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija 145-iems pirmakursiams įsipareigojo skirti po 200 eurų mėnesines stipendijas. Ir vien tam, kad jie atkreiptų dėmesį į profesijas, susijusias su žemės ūkiu, maisto ūkiu ar su kaimo plėtra ir į jas stotų.
Suglumusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija stipendijomis vis bando suaktyvinti stojimą į pedagogikos studijas.
Plačiai piniginę šiemet atvėrė ir Ekonomikos bei inovacijų ministerija: skyrė net 268 stipendijas, kurios siekia po 200 eurų per mėnesį ir bus mokamos visą bakalauro studijų laikotarpį. Ir visa tai vien tam, kad jaunuoliai rinktųsi STEAM krypties studijų programas (IT, matematikos, elektromechanikos, robotikos) regionų aukštosiose mokyklose.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tobula – visi stengiasi, negaili pinigų. Tačiau rezultatai vis tiek prasti: stojančiųjų į inžinerijos studijų programas ne tik nedaugėja, bet šiemet netgi mažėjo.
Tad kodėl visos šios priemonės Lietuvoje neveikia? Todėl, kad mes visur vėluojame ir nenagrinėjame giluminių reiškinių ir vis kapanojamės liūdnų pasekmių pelkėje, bet į priežastis vis tiek nekreipiame dėmesio.
Ar pastebėjote, kad visos priemonės, galimybės ir stipendijos siūlomos jau baigusiems dvylika klasių? Taigi, jau finišo tiesiojoje, kai pakeisti nieko nebeįmanoma.
Priminsime, šiemet Lietuvoje trečdalis dvyliktokų matematikos egzamino net nelaikė, o iš 15 300 laikiusiųjų 35 proc. šio egzamino neišlaikė. Taigi išlaikiusiųjų mažiau nei 10 tūkstančių. O juk matematikos egzamino išlaikymas Lietuvoje yra lemtingas. Vadinasi, visi tie nelaikiusieji ir neišlaikiusieji neturėjo nei teorinių, nei praktinių galimybių stoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose.
Ministerijos su darbdaviais galėjo siūlyti nors ir 10 tūkst. stipendijų, kurios siektų tegul ir po 500 eurų per mėnesį, bet tiesiog fiziškai nėra kam jų paimti.
Dar daugiau: kasmet išvis mažėja jaunuolių, kurie apskritai galėtų ir pajėgtų studijuoti inžinerijos, technologijų ar gamtos mokslų studijų programas. Nes daugybė mokinių 11-oje ir 12-oje klasėse nesimoko fizikos, chemijos, informacinių technologijų, o matematikos mokosi tik B lygiu. Tad kaip nesimokius fizikos ir IT universitete galima studijuoti inžineriją? Niekaip. Pirma reikia baigti mokyklinį kursą. Techniškojo profilio aukštosios mokyklos yra apskaičiavusios, kad netgi teoriškai inžineriją gali studijuoti tik 3 tūkst. Lietuvos abiturientų, o šiemet dar mažiau. Paprasčiau tariant, ministerijos dėmesį sutelkę visai ne ten, kur reikėtų, todėl tiek jų pastangos, tiek ir jų skiriami finansiniai resursai neduoda tokių rezultatų, kokių jie tikisi.
Svarbiausios yra 9 ir 10 gimnazijų klasės. Būtent šiose klasėse reikia ieškoti problemų šaknų. Ir čia būtinos didžiausio poveikio priemonės.
Svarbu, kad darbdaviai tai supranta. Štai Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA kviečia valstybės politikus inicijuoti viešą diskusiją dėl toliau prastėjančių rezultatų tose mokymo programose, kurios yra kertinės Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonėms. „Kviečiame Seimo Ateities, Ekonomikos, Švietimo ir mokslo komitetus, taip pat Vyriausybės, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų atstovus jau artimiausiu metu organizuoti padėties konstatavimui ir analizei skirtą forumą, kuriame būtų galima fiksuoti padėties rimtumą rodančius signalus ir ieškoti krypčių ir priemonių, kurių valstybė privalo imtis nedelsiant, jeigu norima gilėjančias problemas valdyti ir spręsti“, – sako LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.
Ir to tikrai reikia, nes jau dabar chemijos egzaminą Lietuvoje laiko vos tūkstantis abiturientų iš 25 tūkst., fizikos egzaminą – 2170, o informacinių technologijų – vos 2500 jaunuolių iš 25 tūkstančių. Tai yra, kas dešimtas. Jeigu nieko nebus daroma, mes ir toliau risimės žemyn, o chemija ir fizika mokyklose apskritai atsidurs visiškose paraštėse.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės