Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar profesinėms mokykloms pavyks parengti specialistus, mokant juos nuotoliniu būdu?

02.09 Antradienis 06:45
Gintaras Sarafinas

2020-ieji metai profesinėms mokykloms priminė amerikietiškuosius kalnelius: praėję metai prasidėjo gana pakiliai, tačiau kovo viduryje COVID-19 nubloškė į dar nepatirtas karantino erdves. Kadangi profesinėse teorinis mokymas sudaro tik 30 proc. viso mokymosi laiko, o praktiniai užsiėmimai – net 70 proc., tai trijų mėnesių karantinas pirmoje 2020 m. pusėje joms buvo tikrai didelis išbandymas. Profesijos mokyti nuotoliniu būdu – darbas ne iš lengvųjų.

Išvargus šį laikotarpį ir absolventams įteikus diplomus, profesinių mokyklų padangė ėmė giedrytis, o vasaros pabaigoje viena po kitos ėmė byrėti geros naujienos. Paprastai tariant, pernai profesinės mokyklos sulaukė išties didelio stojančiųjų dėmesio: įstojusiųjų 1,5 tūkst. daugiau nei užpernai ir bendrai jų skaičius siekė daugiau nei 21 tūkst.

Ir daugiau mokinių priimta ne vienoje ar keliose profesinėse mokyklose, o daugumoje. Savaime suprantama, padaugėjus besimokančiųjų, profesinėms skirta ir daugiau lėšų. Ir tai daugeliui po finansinės sausros buvo tikra palaima.

Prie gerų naujienų (ne tik profesinėms mokykloms, bet ir valstybei) derėtų priskirti ir tai, kad stojimo tendencijos į profesines buvo išties sveikos, kur kas sveikesnės nei aukštosiose. Pavyzdžiui, tarp stojusiųjų į aukštąsias mokyklas vyravo socialiniai mokslai, o stojusieji į profesines daugiausia rinkosi inžineriją, paslaugas, statybų sektorių ir sveikatos priežiūrą. Paprasčiau tariant, to, ko valstybei šiuo metu labiausiai ir reikia.

Kodėl taip yra? „Todėl, kad profesinės mokyklos yra lankstesnės. Kad progresuotų, jos priverstos daugiau bendrauti su darbdaviais, su verslu, tad tą ir daro. Jos mato tendencijas, girdi poreikius ir į juos atsižvelgia. Be to, pagaliau kritinę masę šeimų pasiekė pranešimai, kad mechatronikų, technologų, elektronikų, taip pat apdailos ar grožio specialistų paklausa gana didelė, darbdaviai jų ieško, jiems nesunku susirasti darbą ar patiems susikurti darbo vietą, jie gauna gana solidžius atlyginimus ir gali susikurti gana gerą gyvenimo kokybę. Taip pat vis daugiau ausų pasiekia ir žinios, kad kone dešimtadalis aukštųjų mokyklų absolventų po studijų stoja į profesines mokyklas, nes supranta, kad jas baigti naudinga“, – komentuoja Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas.

„Kartu pastaraisiais metais darbdaviai ėmė mokėti vis solidesnius atlyginimus profesinių mokyklų absolventams, netgi ir ką tik baigusiems. Be to, atlyginimai auga, – antrina Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras. – Ir jauniems žmonėms pamačius, kiek uždirba mechatronikai, inžinieriai, mechanikai, metalo apdirbimo staklininkai, suvirintojai, elektrikai, apdailininkai ar kosmetologės, sužinojus, kokiomis sąlygomis jie dirba, nebereikia jokių kitų argumentų ir įrodinėjimų, kad profesinio mokymosi kelias yra perspektyvus“. Įtakos galbūt turėjo ir tai, kad tikriausiai jau visi jaunuoliai išgirdo, jog profesinėse mokyklose yra pati naujausia ir moderniausia įranga, kad šios mokyklos, jų praktinio mokymo centrai dirba ne tik rytais ir dienomis, bet jau ir vakarais.

Dar viena gera naujiena, kad pernai buvo sudaryta galimybė į profesines mokyklas stoti ir gimnazijų mokiniams (ne baigusiesiems gimnazijas, o mokiniams). Paprasčiau tariant, iki pietų jie mokosi gimnazijose, o po pietų – profesinėse mokyklose atskirų profesinio mokymo modulių. Taip dar mokydamiesi gimnazijoje jie galės įgyti amatą arba norimos profesijos pagrindus. Tiesa, tokią galimybę turi tik mokiniai gimnazijų, esančių miestuose ar rajonų centruose, kur yra profesinės mokyklos. 2020 m. tokia galimybe mokytis profesinėse mokyklose pasinaudojo 400 gimnazijų mokinių.

Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir nedaug. „Bet tai pirmieji metai, buvo dar nedaug apie tai girdėjusių, mažokai mokymo programų devintokams ir dešimtokams, be to, kai viskas dar tik startuoja, sunku susiderinti tvarkaraščius gimnazijose ir profesinėse mokyklose. Bet kai viskas įsibėgės, tikėtina, kad stojančiųjų skaičius kasmet vis augs“, – prognozuoja Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Nora Pileičikienė.

Gerų naujienų sulaukta ir rudens pradžioje: paaiškėjo, kad stojimas į profesines mokyklas bus galimas praktiškai visus metus (tai yra vasarą, rudenį, žiemą ir pavasarį).

Bet į metų galą vėl pasipylė blogesnės naujienos – prasidėjo antrasis karantinas ir profesinės mokyklos pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. O jos taip dirbti negali ilgai.

Juk nuotoliniu būdu neišmokysi nei mūryti, nei masažuoti, nei virinti. Daugybės kalbintų profesinių mokyklų vadovai teigė prašysiantys politikų atsižvelgti į jų specifiką ir leisti bent dieną ar dvi per savaitę dirbti ne nuotoliniu būdu. Nes dauguma profesinių mokyklų turi gana dideles dirbtuves ir praktines patalpas ir vienam mokiniui gali užtikrinti 10-15 kvadratinių metrų ploto.

Bet kokiu atveju, jeigu norėsis, kad šiais mokslo metais keliolika tūkstančių žmonių įgytų amatą, teks ieškoti išeičių. Paprasčiau tariant, 4–6 mėnesių karantinas ir nuotolinis mokymas reikš, kad bus neparengta tūkstančiai specialistų arba jų parengimas nebus visavertis.

 

Čia buvo Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai