Po mėnesio Mariupolio ligoninės rūsyje aštuonmetė prašė duonos – tiesiog duonos
Ukrainietė Oksana Strugovec visą laiką gyveno Mariupolyje, dirbo pardavėja. Kai vasario 24-ąją į miesto gatves atėjo karas, persikėlė į rūsį ligoninėje, kurioje dirbo jos mama. Kelios dešimtys žmonių ten daugiau nei mėnesį slėpėsi nuo karo baisybių – be šildymo, be elektros, trūko ir maisto. Ir tik balandį, praėjusį rusų filtravimą, per Suomiją atvyko į Lietuvą.
Oksana prisimena: „Tada geriamo vandens visai nebeliko, todėl pradėjome leisti vandenį iš šildymo sistemos. Suprantama, jis buvo geltonas, gabaliukai krito tiesiai į vandens talpą. O laiko šį vandenį išvirinti ne visada būdavo - virdulys dažnai išsijungdavo, nes dingdavo elektra. Vėliau elektra buvo įjungiama vos valandai – tik maistui paruošti. Ir viskas. Visą likusį laiką visiška tamsa. Telefonas išsikrovęs, visą laiką tamsa. Ir taip mėnesį. Gėrėme tą vandenį, ir dukra gėrė. Ji vis kartojo, kad nori duonos – ne „Snickers" ar saldumynų, o tiesiog duonos...".
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės