Ukrainietė Oksana Strugovec visą laiką gyveno Mariupolyje, dirbo pardavėja. Kai vasario 24-ąją į miesto gatves atėjo karas, persikėlė į rūsį ligoninėje, kurioje dirbo jos mama. Kelios dešimtys žmonių ten daugiau nei mėnesį slėpėsi nuo karo baisybių – be šildymo, be elektros, trūko ir maisto. Ir tik balandį, praėjusį rusų filtravimą, per Suomiją atvyko į Lietuvą.
Oksana prisimena: „Tada geriamo vandens visai nebeliko, todėl pradėjome leisti vandenį iš šildymo sistemos. Suprantama, jis buvo geltonas, gabaliukai krito tiesiai į vandens talpą. O laiko šį vandenį išvirinti ne visada būdavo - virdulys dažnai išsijungdavo, nes dingdavo elektra. Vėliau elektra buvo įjungiama vos valandai – tik maistui paruošti. Ir viskas. Visą likusį laiką visiška tamsa. Telefonas išsikrovęs, visą laiką tamsa. Ir taip mėnesį. Gėrėme tą vandenį, ir dukra gėrė. Ji vis kartojo, kad nori duonos – ne „Snickers" ar saldumynų, o tiesiog duonos...".
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2025 m. birželio 19 d.
2025 m. birželio 19 d.
2025 m. birželio 18 d.
2025 m. birželio 18 d.
2025 m. birželio 16 d.
2025 m. birželio 17 d.
2025 m. birželio 19 d.
2025 m. birželio 12 d.
2025 m. gegužės 26 d.
2025 m. balandžio 28 d.
Komentarai
Bendravimo taisyklės