Už nusikaltimus aplinkai grės įkalinimas iki 10 metų
Europos Parlamentas praplėtė nusikaltimų aplinkai sąrašą. Patvirtintoje direktyvoje įtraukta neteisėta prekyba mediena, vandens išteklių išeikvojimas, sunkūs Europos Sąjungos cheminių medžiagų teisės aktų pažeidimai ir laivų keliama tarša. Naujosios taisyklės apims ir vadinamąsias tyčines nusikalstamas veikas, tokias, kaip dideli miškų gaisrai ar plačiai paplitusi oro, vandens ir dirvos tarša, ardanti ekosistemą ir todėl prilyginama ekocidui.
Direktyvoje numatyta ir įkalinimo bausmė. Už tyčinius nusikaltimus gali būti baudžiama iki aštuonerių metų, už mirtį sukėlusius nusikaltimus – iki dešimties metų įkalinimo bausme. Be to, įmonėms, padariusioms nusikaltimus, bus taikomos baudos nuo 3 proc. iki 5 proc. jų metinės pasaulinės apyvartos arba nuo 24 mln. iki 40 mln. eurų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Kasparo Adomaičio teigimu, ši direktyva pirmiausia svarbi tuo, kad leis suvienodinti nusikaltimų aplinkai traktavimą. „Lietuvoje nemažai esame nuveikę griežtindami bausmes. Kas yra problema ES mastu? Tai, kad visos šalys labai skirtingai traktuodavo nusikaltimus aplinkai. Ši direktyva apibrėžia, kad vis dėlto turėtų būti tam tikras vienodumas“, – Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ kalbėjo politikas.
Pasak Seimo nario, vienodumas yra svarbus todėl, kad nusikaltimai aplinkai dažnai peržengia valstybės sienas. „Atliekų eksportas į trečiąsias šalis Europos Sąjungoje jau yra apribotas, bet yra atvejų, kai kažkur trečiojoje šalyse atliekos perdirbamos fiktyviai. Galime prisiminti ir tokius atvejus, kai kažkokia fiktyvi įmonė vežė iš Lenkijos pavojingas atliekas ir sandėliavo Lietuvoje, laukuose esančiame sandėlyje stovėjo statinės su pavojingomis atliekomis. Tik pareigūnų dėka šios vietos buvo išsiaiškintos. Tad tarptautinių nusikaltimų yra įvairiuose lygiuose ir įvairiais pjūviais. Direktyva tai sprendžia. Jeigu iš Lenkijos pavojingos atliekos atvežamos į Lietuvą ir sandėliuojamos neva kaip sutvarkytos, tai Lietuva galėtų persekioti ir tą Lenkijos subjektą, kuris inicijavo atliekų vežimą, jeigu pati Lenkija nesiims veiksmų“, – aiškino Seimo narys.
Pasak K. Adomaičio, Lietuvai nebus didesnių problemų pritaikyti direktyvą nacionalinei šalies teisei. Vis dėlto jis pridūrė, kad sugriežtintos bausmės turės teigiamą poveikį tik tuo atveju, jei jos bus įgyvendintos. Kol kas, kaip teigia Seimo narys, Lietuvos institucijoms sunkiai sekasi nubausti asmenis, kurie daro žalą aplinkai. „Seimo rudens sesijoje buvo padidintos baudos už taršą iš laivų. Bet kas iš to, kad padidini baudas, bet negali sugauti pažeidėjo. Tai čia bus Lietuvai iššūkis“, – akcentavo K. Adomaitis.
Seimo nario teigimu, šią problemą galėtų spręsti didesnis finansavimas: „problema turbūt yra ištekliuose, nes vis dėlto yra labai daug bandymų apeiti sistemą, o inspektorių skaičius yra gana ribotas, jie turi daug įvairių pareigų. Europinėje direktyvoje numatytos nuostatos, kad reikia daugiau mokymų ir kad reikia rinkti statistinius duomenis apie bausmes ir jų pritaikymą. Ta statistinė informacija bus renkama ir palyginama tarp šalių“, – teigė K. Adomaitis.
Tiesa, Seimo nario nuomone, nepakanka vien tik griežtinti bausmes – reikia ieškoti sisteminių sprendimų: „bausmės – taip, svarbu, kad jos būtų vienodos ir kad nebūtų galima jų išvengti. Bet svarbu ir ieškoti sisteminių sprendimų. Pavyzdžiui, kalbant apie statybines atliekas, būtų logiška nustatyti, kad statybinių medžiagų gamintojas pats turi būti atsakingas už tų atliekų surinkimą tam, kad gyventojams tai būtų nemokama. Arba tiksliau – kad tai būtų įtraukta į kainą perkant statybines medžiagas. Tuomet, kai yra nemokamas sutvarkymas, nebėra motyvacijos užsiimti nelegalia veikla. Tai būtų priėjimas ne per baudžiamąją politiką, bet per skatinamąją pusę.“
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės