Tyrimas: EP rinkimuose dominuos migracijos ir klimato kaitos klausimai
Europos Sąjungos politika yra ne tik suskirstyta į kairę ir dešinę ideologijas, bet ir į skirtingas „krizių gentis“, sako tyrėjai Ivanas Krastevas ir Markas Leonardas paskelbtoje studijoje. Tyrime išskiriamos penkios krizės: COVID-19 pandemija, migracija, klimato kaita, karas Ukrainoje bei ekonominiai iššūkiai. Tyrėjai prognozuoja, jog artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose COVID-19, ekonomika ir Ukraina nebus mobilizuojantys klausimai, o antraštėse dominuos klimato kaitos ir migracijos klausimai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto prof. Ainės Ramonaitės apklausos duomenys nenustebino, tačiau Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ ji sakė, jog pats būdas pažvelgti į rinkimus per skirtingų krizių perspektyvą yra įdomus. Tokiam tyrimui prielaidas sudaro kelių skirtingų krizių išgyvenimas per labai trumpą laikotarpį. Prieš dešimt metų, anot mokslininkės, niekam nekiltų idėja imtis tokio tyrimo. Visgi, profesorė pastebi, jog studijos išvados per griežtos ir nurodo, jog išvardintos krizės labai aiškiai koreliuoja su ideologijomis.
„Aš sakyčiau, kad šita išvada, kurią jie daro, yra per skambi, nes vis dėlto duomenys parodo, kad tų krizių matymas ir pats pasirinkimas yra labai susijęs su ideologija. Aišku, jie neklausia apie ideologijas, bet iš elektorato charakteristikų akivaizdu, kad koreliuoja ideologija ir krizės, nes tiems, kuriems rūpi klimato kaita, yra žaliųjų pažiūrų, o tie, kuriems rūpi migracija, remia radikalią dešinę“, – komentavo A. Ramonaitė.
Svarbiausia krize daugiausia europiečių įvardijo COVID-19 pandemiją. Tiesa, klimato kaitos ir ekonomikos krizės atsilieka minimaliu skirtumu. Norėdama paaiškinti tokius rezultatus, A. Ramonaitė beda pirštą ir į galbūt ne visiškai tinkamą tyrimo metodologiją.
„Žiūrėdama į tuos atsakymus, galvojau, ką čia reiškia. Ar tai reiškia, kad pandemiją, kaip didžiausią krizę, pasirinko tie, kuriems kitos krizės tiesiog ne taip smarkiai aktualios, ar vis dėlto tose šalyse yra kažkas, kas paveikė labiau tų šalių švietimo sistemą ar dar kažką. Bet čia gali būti ir matavimo momentas, nes man jų matavimo būdas yra ganėtinai keistas. Jie klausia, kuri iš tų krizių labiausiai paveikė jūsų mąstymą apie ateitį. Atrodo, kad tyrimas yra apie tai, kuri krizė yra reikšmingiausia, bet klausimas tai visai kitaip suformuluotas. Juk kitos krizės, kaip imigracija ar ekonomikos krizė, žmonėms jau buvo matytos ir todėl taip smarkiai nepaveikė požiūrio“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Skeptiškiausiai ES ateitį vertina tie europiečiai, kuriems svarbiausia yra migracijos krizė. O tie, kurie išskiria klimato kaitos krizę, į šalių bloką žvelgia optimistiškiausiai. Nors daugiau europiečių galvoja, jog per ateinančius 20 metų ES nesugrius, pasiskirstymas šiuo klausimu yra gana apylygis. Todėl A. Ramonaitė pabrėžia, jog mes Lietuvoje gyvename tam tikrame optimizmo burbule.
„Pas mus nėra daug partijų, kurios būtų ryškiai antieuropietiškos. Yra tik truputėlį euroskeptikų, bet tokių, kur jau rimtai kvestionuotų ES būtinumą, mes neturime. Dėl to mes gyvename šiek tiek kitokiame komunikaciniame lauke, nei kitos šalys. Nes daugelyje kitų šalių yra labai euroskeptiškų partijų ir ši tema yra jų arkliukas. Tam, kad sulauktų rinkėjų dėmesio, jos nuolat kritikuoja ES“, – aiškino profesorė.
BNS nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės