Kaip auganti radikalų įtaka keis ES darbotvarkę?
Pagal analitinio centro „European Council on Foreign Relation“ prognozę, po šių metų rinkimų smarkiai išaugs radikalios dešinės įtaka Europos Parlamente. Tiesa, tradicinės partijos vis dar išlaikys daugumą Parlamente.
Apie tai, kaip radikalios jėgos paveiks Europos Sąjungos politiką, Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ kalbėta su Europos užsienio reikalų tarybos asocijuotu tyrėju Justinu Mickumi.
Jo teigimu, prieš pradedant analizuoti EP rinkimus, būtina suprasti, jog tai nėra homogeniški rinkimai, o veikiau 27-iose valstybėse vykstantys nacionaliniai rinkimai, todėl juose vis tiek daugiau dominuoja vidiniai rūpesčiai ir problemos. Nepaisant to, galima įžvelgti ir visą Europos politinę bendruomenę vienijantį diskursą bei temas. Politologo teigimu, šių rinkimų metu diskusijos suksis aplink radikalią dešinę, tačiau ne kaip apie griaunančią ES-ą, o siūlančią alternatyvią Europos viziją.
„Kai anksčiau buvo kalbama apie augančią euroskeptikų, antisisteminių kandidatų jėgą ir įtaką, tai buvo dažnai traktuojama kaip iššūkis ES ateičiai ir idėjai. Buvo teigiama, kad ateis ardančios jėgos. Tam tikras euroskeptiškumo elementas vis dar išlieka ir yra kalbama apie tai, kiek ilgai ES išliks, tačiau, man atrodo, dabar labiau yra kalbama, kad ES gali išlikti, tačiau jos politikos turinys gali vis labiau eiti į, visų pirma, kraštutinę dešinę, nes kraštutinė kairė yra labai silpna“, – kalbėjo J. Mickus.
Pasak jo, radikalios dešinės įtaka labiausiai atsispindės migracijos ir klimato kaitos temose. „ES nebeapsimeta, kad jai rūpi daugiakultūrė, ambicingos integracijos modeliu grįsta migracijos politika. Aš tvirtinčiau, kad ES niekada neturėjo labai ambicingos, atviros ir integracija grįstos migracijos politikos. Ji veikiau visada buvo daug labiau apie srautų valdymą ir ekonominių poreikių patenkinimą, tačiau šiek tiek anksčiau buvo aspiracijų turėti platesnį ir atviresnį modelį.
Dabar pokyčiai bus susiję su migracijos politikos griežtinimu ir galbūt labiausiai atsispindės tame, kad net jeigu migracijos aktas dabar buvo kaip ir pabaigtas, po EP rinkimų jis vėl gali būti peržiūrėtas, ypač – jeigu atsiras naujų migracijos srautų. Antras dalykas, kur dabar matome išraišką kraštutinės dešinės įtakos, yra mobilizacija prieš Žaliojo kurso politiką. Tai veikia dviem būdais. Pirma, kraštutinės dešinės atstovai patys vis labiau įgarsina klimato kaitos skeptikų argumentus ir akcentuoja ūkininkų interesus bei Europos konkurencingumą. Bet netiesioginė ir gal net reikšmingesnė įtaka yra ta, kad Europos liaudies partija (centro dešinė) ir Socialistų ir demokratų sąjunga (centro kairė) nusprendė konkuruoti su kraštutine dešine dėl tų pačių elektorato balsų, vietoje to, kad bandytų išryškinti kitus klausimus ir bandyti kitaip įrėminti debatus, dėl ko žmonės Europoje diskutuotų", – radikalios dešinės įtaką ES darbotvarkei komentavo J. Mickus.
Be to, pagal dabartines prognozes, liberalų partija nebebus trečia didžiausia frakcija parlamente, o šią vietą užims radikalios dešinės partija. Šis pokytis, pasak politikos analitiko, turės įtakos ekonomikos politikai – ES gali pasukti protekcionizmo link.
„Liberalai vis tiek visada išlaikė atviros prekybos idealą, nes didele dalimi atstovauja produktyviems, eksportuojantiems, inovatyviems sektoriams, kuriems aktualios tolimesnės rinkos. Artėjančių rinkimų rezultatai gali susilpninti atvirumo poreikį, kuris ir taip silpnėja dėl visų išorinių poveikių geopolitikoje. Tai ir JAV laikysena, juntama grėsmė iš Kinijos bei JTO neveiksnumas. Taigi, jau ir taip silpnėjo atviros ekonomikos politikos idealai. Tad jeigu liberalai praranda savo įtaką, tos kraštutinės dešinės jėgos, kurios turi industrinių pajėgumų atkūrimo, pamirštos darbo klasės stiprinimo darbotvarkę, gali dar labiau sustiprinti protekcionizmo instinktą ES-oje", – teigė politikos analitikas.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės