ES siekia centralizuoti muitų sistemą
Europos Sąjungoje skinasi kelią didžiausia muitų reforma nuo 1968 metų. Su šia reforma turėtų būti įsteigta bendra ES muitų institucija ir bendra duomenų platforma. Kaip Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė Lietuvos muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vedėjas Juozas Šarūnas Avižienis, ši institucija koordinuos muitų sistemos veiklą visoje Bendrijoje.
„Muitinių bendradarbiavimas, kuriuo remiamasi yra dabar, pasiekė savo ribas ir todėl buvo nuspręsta, kad reikia kurti ES muitinę. Ji nepakeis atskirų valstybių narių muitinių. Jos ir toliau vykdys savo funkcijas, tačiau ES muitinė teiks pagalbą. Ji turės kelias funkcijas. Tai visų pirma yra ES muitinės duomenų platformos priežiūra. Taip pat ES lygmens rizikos valdymas, nes duomenys bus pateikiami į platformą, todėl tą bus galima daryti centralizuotai. Be to, ji koordinuos veiklą ir prisidės prie krizių valdymo. Numatyta, kad jeigu ES muitinei atlikus rizikos vertinimą ji atrinks prekes tikrinimui, tada nacionalinė muitinė turės jas patikrinti arba argumentuotai atsakyti, kodėl mano, kad jų tikrinti nereikia“, – kalbėjo J. Š. Avižienis.
Pasak Muitinės departamento atstovo, centralizuota sistema palengvins darbą nacionalinėms muitinėms. „Dabar reikia diegti daug nacionalinių informacinių sistemų. Vėliau, kada atsiras ES muitinė ir duomenų platforma, darbai bus vykdomi centralizuotai ir taupysis nacionalinės lėšos, kurios dabar yra reikalingos investicijoms į įvairių valstybių narių muitinės informacines sistemas. Tada bus galima visą darbą padaryti tiktai vieną kartą ir visos valstybės narės jungtųsi prie centrinės sistemos", – aiškino J. Š. Avižienis
Be to, reforma numato, kad krizinių situacijų metu valstybės narės galės pasikviesti kitų šalių muitinės pareigūnus, jeigu neturės pakankamai išteklių susitvarkyti pačios.
J. Š. Avižienio teigimu, nauja sistema bus palankesnė ir verslui: „pagrindinis privalumas verslui yra tas, kad bus mažesni skirtumai muitinės veikloje, ypač tada, kai verslininkai vykdo veiklą įvairiose valstybėse narėse. Jiems nereikės prisitaikyti prie įvairių valstybių narių muitinių veiklos modelių, informacinių sistemų ir t. t. Visus duomenų mainus jie galės vykdyti su viena ES duomenų platforma per savo paskyras. Taip pat yra numatytas ir naujas patikimų verslininkų, t. y., importuotojų ir eksportuotojų, statusas. Planuojama, kad tokie verslininkai patys galės atlikti dalį muitinės formalumų ir plačiai naudosis įvairiais supaprastinimais.“
Vienas iš didžiausių iššūkių ES muitinėms yra per pastaruosius metus drastiškai išaugusi prekyba per internetines platformas. Muitų politikos skyriaus vedėjas paaiškino, kokios problemos kyla muitinėms: „elektroninėje prekyboje įsigyjamos prekės yra dažnai deklaruojamos mažinant jų vertę. Pagal Europos Komisijos vertinimus tokių atvejų yra apie 65 proc. Taip pat šios prekės dažnai neatitinka ES saugumo ir saugos reikalavimų. Tokių atvejų yra apie 66 proc. Kadangi elektroninės prekybos platformos bus pačios atsakingos už prekių importą, bus tikrai daugiau svertų jas paspausti. Taip pat labai sparčiai auga smulkių siuntų skaičius. Pavyzdžiui, paskaičiuota, kad 2022 m. jų buvo daugiau kaip vienas milijardas ir, aišku, kad dėl ribotų žmogiškųjų išteklių įmanoma tik nedidelę dalį tų prekių patikrinti.“
Šias problemas bus bandoma spręsti perkeliant finansinę naštą pačioms platformoms. „Problemas numatoma spręsti panaikinant atleidimą nuo muito, kuris dabar yra taikomas smulkioms siuntoms, kurių vertė neviršija 150 eurų. Šitas atleidimas ekonomiškai niekuo nepagrįstas, nes tie asmenys, kurie perka šitas prekes vidaus rinkoje, tuos muitus turi sumokėti. Yra numatyta, kad muitai už prekes bus skaičiuojami krepšelio principu, t. y. supaprastintu būdu. Kai prekės bus parduodamos elektroninėje prekyboje, muitai ir PVM turės būti įskaičiuoti į prekių kainą ir mokesčius turės sumokėti pačios platformos toje šalyje, kurioje jos bus įregistruotos. Ten jos veiks kaip importuotojai ir turės teikti informaciją į kuriamą ES duomenų platformą, o ne į atskirų valstybių narių muitinės sistemas. Kas yra naudinga prekių pirkėjams? Tai, kad jie jokių muitinės formalumų patys atlikinėti neturės – viską turės padaryti elektroninės prekybos platformos“, – aiškino J. Š. Avižienis.
Planuojama, kad šitie pokyčiai bus pradėti taikyti nuo 2028 m.
BNS nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės