Ar tarp aukščiausių ES postų atsiras vietos Rytų Europos politikui?
Donaldas Tuskas, dabartinis Lenkijos premjeras, yra paskutinis politikas iš Rytų Europos, kuris užėmė aukštą postą Europos Sąjungoje. Jis nuo 2014 m. iki 2019 m. buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Kaip leidiniui „Politico“ teigė buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, nuo 2004 m. Rytų ir Centrinės Europos šalių politikai gavo tik 7 proc. aukščiausių pozicijų, nors pagal gyventojų skaičių reprezentuoja net 20 proc. ES.
Panašiai situaciją mato ir buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Faktas, kad Rytų ir Centrinės Europos atstovų aukštose pozicijose yra tikrai neadekvačiai mažai. Jeigu palyginsime visas svarbiausias, raktines pozicijas tiek ES, tiek NATO, tai galime skaičiuoti vienetais. Tai – D. Tuskas ir buvęs Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas. Jeigu kalbame apie NATO, tai buvęs Rumunijos užsienio reikalų ministras yra NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Na, ir turbūt beveik viskas“, – Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ skaičiavo L. Linkevičius.
Vis dėlto tikimasi, kad po šiais metais įvyksiančių EP rinkimų, bent viena iš pagrindinių pozicijų atiteks Centrinės ar Rytų Europos politikams. Tam prielaidas sudaro ne tik tai, kad jų ilgą laiką nebuvo aukščiausiuose postuose, bet ir Rytų bei Centrinės Europos šalių lyderystė Ukrainos klausimu. Tarp galimų kandidatų dažnai minima Estijos premjerė Kaja Kallas, taip pat minimas Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei kiti politikai iš Latvijos ir Lenkijos.
Tiesa, dvi pozicijos, atrodo, jau rezervuotos. Dabartinė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sieks antrosios kadencijos ir, kaip rodo apklausų rezultatai, tikriausiai ją gaus. Tuo tarpu Jensą Stoltenbergą NATO generalinio sektoriaus pozicijoje veikiausiai pakeis Nyderlandų premjeras Markas Rutte. Kaip praneša užsienio žiniasklaida, jis jau užsitikrino svarbiausių šalių, t. y. Prancūzijos, Vokietijos, JAV ir Didžiosios Britanijos palaikymą. Tad atviros lieka EP pirmininko, ES užsienio reikalų vadovo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko pozicijos.
Pasak L. Linkevičiaus, į daugelį dabartinių klausimų atsakys EP rinkimų rezultatai. „Tokios pozicijos yra išrenkamos pagal tai, kaip baigiasi EP rinkimai, nes partijos turi savo kandidatus, pagrindinius atstovus ir nuo to, kaip pasiseka rinkimuose, tikisi gauti pozicijas. Dabar galima įsivaizduoti, kad šioje dėlionėje gali būti ir mūsų atstovų. Tai – labai teisėtas lūkestis. Bet čia jau prasideda ne tiktai žiūrėjimas į geografiją, bet ir į kitas savybes, apie kurias viešai retai kalbama. Galiu pasakyti, kad tas mūsų principingumas ir pozicijos kietumas tikrai ne visiems patinka. Tai kartais nepasitarnauja užimant aukštas pozicijas mano minėtuose postuose. Tokia atmosfera paprastai būdavo anksčiau. Turbūt panaši bus ir dabar“, – aiškino buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Visgi, jeigu vienam iš Rytų Europos politikų pavyktų gauti aukštą postą ES, tai, pasak L. Linkevičiaus, suteiktų daugiau įtakos mūsų regionui. „Tos aukštos pozicijos rodo matomumą, pasitikėjimą ir tų šalių svoris didėja. Tai, be jokios abejonės, būtų didelis žingsnis. Nors Komisijoje visos šalys turi savo atstovus, bet, žinoma, tie portfeliai yra skirtingos vertės ir, aišku, kad visi nori reikšmingesnio. Greičiausiai Europos Komisijoje atsiras gynybos portfelis. ES šioje srityje turi stengtis daugiau daryti pati ir nepasikliauti vien JAV. Tai šiame kontekste ši nauja EK pozicija tampa ypatingai svarbi. Ir dabar už šį paskyrimą labai atvirai agituoja dabartinis Lenkijos užsienio ministras Radoslawas Sikorskis“, – teigė L. Linkevičius
Eltos nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės