Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

M. Rostropovičius ir Lietuva

03.25 Šeštadienis 14:00
Julijus Grickevičius

Lietuvos nacionalinė filharmonija ir jos muzikantai šio vakaro koncertą skiria ilgamečio bičiulio ir bendraminčio, legendinio violončelininko ir dirigento, pasaulinio garso menininko ir humanisto Mstislavo Rostropovičiaus (1927–2007) atminimui. Kovo 27 dieną jam būtų sukakę 90, o balandžio 27-ąją minime jau 10 metų nuo jo mirties.

M. Rostropovičius yra sakęs: „Man brangu visa, kas susiję su Lietuva“. 1992 m. Maestro buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1995 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Jį pelnytai galėtume vadinti ir 1997 m. įkurto Vilniaus festivalio krikštatėviu – 1997 m. birželio 2 d. jo diriguojamu Lietuvos baleto spektakliu „Romeo ir Džuljeta“ prasidėjo pirmasis Vilniaus festivalis. 2000 m. M. Rostropovičiui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio titulas.

Šio vakaro koncerto atlikėjus – Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, solistą Sergejų Krylovą ir dirigentą Robertą Šerveniką su M. Rostropovičiumi siejo ypatinga draugystė ir bendri darbai. Beje, S. Krylovą Maestro įvardijo kaip vieną iš penkių geriausių pasaulio smuikininkų. 

Neatsitiktinai šį vakarą skambės Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Sergejaus Prokofjevo muzika. Tai kompozitoriai, kuriuos M. Rostropovičius ypač vertino, juos pažinojo, su jais draugavo ir atlikdavo jų kūrinius. Gerai žinomas Prokofjevo 5-osios simfonijos 1988 metų įrašas: Maestro tąkart dirigavo Prancūzijos nacionaliniam orkestrui.

Apie šią legendinę asmenybę laidoje „Išmanioji klasika“ kalbamės su Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentu Robertu Šerveniku.

Komentarai


Naujausi epizodai