Kaip keisis ES ir Kinijos prekybos santykiai?
Įtampa tarp Europos Sąjungos ir Kinijos pastaraisiais metais tik augo, todėl į ekonominius ryšius su šią Azijos valstybe pradėta žiūrėti per geopolitikos prizmę. Šį mąstymo perversmą diktuoja vis agresyvesnė Kinijos retorika bei ES priklausomybė nuo Kinijos, ypač – strateginėse srityse.
Viena iš jų – žalioji ekonomika bei jai reikalingos žaliavos ir technologijos. ES iš Kinijos gauna 98 proc. retųjų žemių magnetų, 93 proc. magnio ir 97 proc. ličio. Visos šios žaliavos reikalingos norint įgyvendinti žaliąją transformaciją. Kinijoje gaminami saulės moduliai ir elektromobiliai dėl valstybės teikiamų subsidijų yra pigesni, o tai trukdo šių sričių pramonei vystytis Europoje. Apskritai, ES ir Kinijos prekybos santykiuose matomas didžiulis disbalansas – paskutiniais metais ES importas viršijo eksportą 400 mlrd. eurų. Šis skaičius patrigubėjo per pastaruosius trejus metus. Tad, kaip keisis Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykiai? Ar dabartinis prekybos ryšių disbalansas kelią grėsmę ES autonomijai? Kiek priklausomybė nuo Kinijos apsunkina ES pastangas įgyvendinti Žaliąjį kursą?
Apie tai kalbėjomės su europarlamentare Aušra Maldeikiene.
Paklausta, kaip vertina pigias kiniškas prekes Europos rinkoje ir kuo tai kelia grėsmę, A. Maldeikienė akcentavo, jog tai ne ekonominis, bet nacionalinio saugumo klausimas. Dabartinę galimybę įsigyti pigių kiniškų prekių ji palygino su pigia nafta iš Rusijos. Visgi, pasak europarlamentarės, Kinija kelia dar didesnę grėsmę nei Rusija. Ji pabrėžė, jog ši Azijos valstybė, kaip ilgaamžė civilizacija, išmano valdymą bei yra geriau organizuota. Pasak politikės, jau 2001 m. Kinija labai atvirai įvardijo savo tikslą – iki 2050 m. užvaldyti pasaulį, ir šio tikslo nuosekliai siekia. A. Maldeikienė apgailestavo, jog šis Kinijos tikslas nebuvo aiškiai artikuliuotas Lietuvos viešose diskusijose.
Referuodama į ES tyrimą dėl kiniškų elektromobilių, europarlamentarė teigė, jog Kinija akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai ir netgi to neslepia. Pasak A. Maldeikienės, dėl lengvatinių paskolų ir valstybės finansavimo Kinijos elektromobilių pramonė transporto priemones parduoda pigiau, taip tapdama konkurencingesnė. Tokia situacija Europos verslą palieka be išeities, o ES nesiima ryžtingų veiksmų.
Problema yra ne tik priklausomybė nuo kiniškų prekių, bet ir nuo žaliavų. „Ką padarė Kinija per pastaruosius 20 metų? Ji nusipirko šalis, kur yra žaliavų, nes ne visos jos yra sukoncentruotos Kinijoje. Kinija, ypatingai Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir visur, kur buvo galima rasti žaliavų, korumpuodavo vyriausybes ir kai kurias šalis privedė iki visiško košmaro“, – teigė A. Maldeikienė
Ar ES vėluoja atsakyti į Kinijos grėsmę? „ES jau sako: „mes pavėlavome“. Problema yra institucijose – ne tame, kad ES ką nors blogai daro. Bendrija tiesiog turi 27 nares, kurių kiekviena turi savo interesų. ES yra demokratinė erdvė. Čia svarstoma: „jeigu mes įvesime kokias nors sankcijas, ko nors nepirksime, tai tada mūsų verslas nukentės“. Taip, verslas nukentės, nes jis nebegalės pigiai pirkti iš Kinijos. Bet Kinija yra didelė grėsmė mums visiems“, – kalbėjo europarlamentarė.
A. Maldeikienė paminėjo dabartinį Vokietijos finansų ministrą Christianą Lindnerį, kuris iki užimant postą buvo aršus Kinijos kritikas, tačiau tapęs ministru palaipsniui pakeitė savo poziciją. Tokią politiką, pasak europarlamentarės, lemia ne tik verslo įtaka, bet ir daugelis kitų niuansų. Ji akcentavo, jog dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Vokietijos pramonei buvo suduotas milžiniškas smūgis, kai reikėjo atsijungti nuo Rusijos dujų, ir dabar reikia dengti milijardinius nuostolius. Tiesa, verslo interesai, pasak politikės, yra ir visuomenės interesai, nes verslas kuria darbo vietas ir pridėtinę vertę.
Ar Lietuvoje šiuo metu pakankamai suvokiama Kinijos grėsmė?
„Aš nežinau. Mūsų meilė Ukrainai yra iš tikrųjų labai pagirtina. Aš labai didžiuojuosi savo tauta, kad ji taip reaguoja. Bet man atrodo, kad net Rusijos atžvilgiu lietuviai nepakankamai aiškiai supranta, kokia tai grėsmė. Visiems jau atrodo, kad pasikabinome vėliavas, tai karo nebus, o juk gali būti visaip. Tai šia prasme, kada yra tokia sudėtinga situacija, geriau politikoje turėti žmones, kurie truputį panikuoja ir tuos, kurie perspėja“, – kalbėjo europarlamentarė.
Grįždama prie ES atsako Kinijai, A. Maldeikienė akcentavo, jog Europa, kitaip nei Kinija, neturi ilgalaikės politikos perspektyvos. Pasak europarlamentarės, pagrindinis ES veikimo principas, jog laisva prekyba savaime išspręs visas problemas, neatitinka dabartinių realijų. „Mes tiesiog esame labai sudėtingoje situacijoje. Dabar yra įsijungęs tas mechanizmas, kad pati prekyba savaime eliminuoja grėsmes. Vokiečiai ne todėl su Rusija prekiavo, kad jie korumpuoti, o todėl, kad nuoširdžiai tikėjo, jog dėl prekybos Rusijai neapsimokės pulti. Bet čia yra naivu. Jeigu tu mokaisi istoriją, tai tu labai gerai žinai, kad vieną prekybos laikotarpį keičia kitas. Mūsų santykiai su Kinija yra neekonominiai. Mūsų santykiai pirmiausia yra nacionalinio saugumo santykiai“, – pabrėžė A. Maldeikienė.
Kokius įrankius turi ES, norėdama pasipriešinti Kinijai bei sumažinti priklausomybę nuo jos?
„Ji turi vienintelį įrankį ir tas įrankis yra didelė mūsų rinka. Vis dėlto Kinijai reikia savo prekes kažkur parduoti. Jų gamybos mastai labai priklauso nuo mūsų. 2017 m. kinai pradėjo sakyti, kad jų tikslas – koncentruotis į vidaus rinką, kuri irgi labai didelė. Jie sukūrė gana stabilią, tvarkingą vidutinę klasę ir pradėjo patys pirkti savo prekes. Bet Kinijos ekonomika pastatyta ant tokių truputį molinių kojų, nes toks verslas, kuris finansuojamas iš biudžeto, turi ir mažiau laisvės. Dar viena mūsų stiprybė – technologijos. Iš kur technologijas ima Kinija? Tik pastaruoju metu pradėjo kurti pati. O anksčiau ji jas vogė iš JAV ir Europos. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo šnekėti, kad kinai iš mūsų pasiima technologijas, po to jas kažkaip apdirba, patvarko ir parduoda mums. Taigi mes turime svertų, bet ar mes turime realią institucinę galią tais svertais naudotis? Aš nežinau. Va čia ir yra problema“, – politinės valios stoką pabrėžė A. Maldeikienė.
Paklausta, kaip Bendriją paveikė Kinijos įvesti galio ir germanio pardavimų apribojimai, A. Maldeikienė teigė, jog europarlamentarams kol kas atvirai nesakoma, ar yra padaryta žalos, tačiau, pasak politikės, labai tikėtina, kad ji bus. Ji pridūrė, jog palengvėjimą retųjų metalų rinkoje sukėlė Amerikoje rasti ličio telkiniai. Tiesa, iki kol jis bus išgaunamas, praeis mažiausiai 10 metų. Tuo tarpu kituose žemynuose, kur yra strategiškai reikalingų žaliavų, kinai jau yra investavę į kasyklas.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės