Kaip ES siekia gerinti karinį mobilumą Europoje?
Sąjungininkų galimybės greitai atsiųsti pastiprinimą į Rytų flangą ar į kitus Europos regionus priklauso ne tik nuo politinių sprendimų trukmės, bet, kaip įspėjo buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas, ir nuo logistinių Europos pajėgumų. Estijos europarlamentaras Urmanas Paetas teigia, jog šiuo metu karinių pajėgumų perkėlimas iš vienos Europos valstybės į kitą gali užtrukti kelias dienas, o kartais – net savaites. Siekdama pagerinti karinį mobilumą, ES skiria pinigų vadinamam kariniam Šengenui.
Apie tai, kaip ES sieks gerinti karinį mobilumą Europoje ir su kokiais iššūkiais susiduria Europos kariuomenės, norėdamos persikelti iš vieno regiono į kitą, Žinių radijo laidoje „Europos gidas“ kalbėjo Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius ir atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
Gausybė iššūkių
Atsargos pulkininkas karinį mobilumą apibrėžė kaip sklandų karinių pajėgumų judėjimą, jų permetimą iš vieno regiono į kitą. Tai apima labai daug dalių: karinę techniką, laivus, lėktuvus, įvairią įrangą, ginkluotę ir t. t. Be to, kartu su ginkluote cisternomis turi būti tiekiami milžiniški kiekiai degalų. Taip pat turi būti užtikrintas atsparumas hibridinėms grėsmėms.
Europa šioje srityje susiduria su įvairiais iššūkiais. Kaip teigė G. Bagdonas, po Šaltojo karo įvairaus tipo infrastruktūros statybos nebuvo derinamos su kariuomenės institucijomis, todėl tiltai, viadukai, geležinkeliai ir kita transporto infrastruktūra ne visada gali atlaikyti reikiamas apkrovas. Kita problema – procedūros. Kariuomenės praranda daug labai svarbaus laiko muitinės ir pasienio kirtimo punktuose dėl biurokratinių reikalavimų. Atsargos pulkininkas paminėjo, kad Vokietijoje netgi federaliniuose subjektuose yra atskiras reglamentavimas.
G. Bagdonas pabrėžė, jog karinis mobilumas ypač svarbus atgrasymo politikai, nes tai būtų aiškus signalas Kremliui apie Europos gynybinį pasiruošimą. Atsargos pulkininkas akcentavo, jog sklandus karinių pajėgų judėjimas turi būti užtikrintas visoje Europoje, nes nuo to priklauso NATO veiksmingumas. Pasak pašnekovo, Europos kariuomenių jėga ir efektyvus jų panaudojimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai ir sklandžiai kariuomenės galės judėti po Europą iš vieno regiono į kitą.
Kalbėdamas apie Lietuvą, G. Bagdonas teigė, jog sąjungininkų kariuomenių permetimui turi būti panaudota visa esama infrastruktūra: oro uostai, keliai, Klaipėdos uostas. Kaip svarbiausias susisiekimo arterijas atsargos pulkininkas įvardijo „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“. Jis pabrėžė, kad nepakanka vieno Kalvarijų plento: „reikėtų turėti mažiausiai 2 ar 3 gerai išvystytus įvažiavimo iš Lenkijos į Lietuvą kelius.“
Suma sumažinta kelis kartus
Lietuvos ambasadoriaus ES teigimu, EK dar iki karo Ukrainoje pradžios suprato karinio mobilumo svarbą Europai, todėl 2021-2027 m. biudžete šiai sričiai siūlė skirti 6,5 mlrd. eurų, tačiau po derybų ši suma sumažėjo kelis kartus.
„Tai tikrai buvo ambicinga. Didžioji dalis tų pinigų būtų buvusi skirta infrastruktūrai gerinti. Tai mums ypatingai svarbu, turint omenyje mūsų susisekimą su Vakarų Europa, nes esame pafrontės valstybė. Per vadovų derybas dėl daugiamečio biudžeto, deja, bet karinio mobilumo biudžetas labai nukentėjo ir buvo nurėžtas nuo 6,5 mlrd. iki 1,7 mlrd. Tie pinigai jau yra išnaudoti. Lietuva buvo viena iš aktyviausių valstybių narių ir iš viso gavo 126 mln. eurų iš to biudžeto. Tačiau vien tik Lietuvos poreikiai kariniam mobilumui yra 1,4 mlrd. eurų, o tai yra beveik tokia pati suma, kaip ir skirta visai Bendrijai. Tai rodo, kad ateityje sprendimai turi būti daug stipresni. Tikėkimės, kad dabartinė geopolitinė situacija privers Europos lyderius daug rimčiau žiūrėti į šį prioritetą“, – kalbėjo A. Pranckevičius.
Jis įsitikinęs, kad kitame ES biudžete kariniam mobilumui skiriamos lėšos smarkiai išaugs. Anksčiau derantis dėl biudžeto pagrindinis argumentas prieš didesnį finansavimą buvo patikinimai, kad Europoje karas yra neįsivaizduojamas. Tokie prioritetai, kaip migracija, ekonomika ar žemės ūkis, tuo metu daliai lyderių buvo svarbesni. Ambasadorius sakė, kad Rytų Europos ir Skandinavijos šalys dar 2020 m. stipriai derėjosi dėl infrastruktūros pritaikymo kariuomenei. Dabar tai prioritetu laiko jau daugiau šalių.
Aktyviai ieško sprendimų
Tiesa, problema ta, jog kitas ES biudžetas – tik nuo 2028 m., todėl, pasak ambasadoriaus, iki to laiko būtina rasti alternatyvių būdų, kaip galima finansuoti kariniam mobilumui gerinti skirtus infrastruktūros projektus. Europos politikai dabar aktyviai ieško sprendimų, kurie leistų rasti papildomų lėšų gynybai. A. Pranckevičiaus paminėjo, jog yra kalbama apie bendro skolinimosi idėją. Be to, svarstoma, kaip prie didesnio gynybos finansavimo galėtų prisidėti Europos investicijų bankas. Taip pat yra ir kiti biudžetai, kurių dalį galima būtų skirti infrastruktūros projektams.
A. Pranckevičius prognozavo, kad ateityje NATO ir ES vis daugiau bendradarbiaus. „Neišvengiamai ES bus daug daugiau dėmesio gynybos politikai. Tai jau yra realybė šiandien. Net ir tos valstybės, kurios buvo pakankami skeptiškos dėl gilesnės integracijos gynybos srityje, šiandien mano, kad tai yra svarbu. Kartu svarbu išlaikyti papildomumą NATO ir padėti, nes, pavyzdžiui, gynybos mobilumo projektai yra ES projektai. NATO tam neturi biudžeto. Hibridinės ir kibernetinės grėsmės – irgi ES dėmesio centre. Ir, aišku, gynybos pramonė ir jos atkūrimas. Tai yra ES prioritetas, nes pramonės politika, vidaus rinka yra ES kompetencija. Ir čia ES gali labai stipriai padėti ir pačiai NATO“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius ES.
BNS nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės