Kaip Europos Sąjungą keistų naujų šalių prisijungimas?
Europos Sąjungos plėtros klausimas bus vienas iš esminių Briuselyje šį rudenį. Kalbama apie aštuonias naujas potencialias nares. Tarp jų: Ukraina, Moldova, Sakartvelas bei Balkanų regiono šalys. Plėsdama savo įtaką, ES kartu mažintų Rusijos dominavimą, nes keliose galimose kandidatėse Kremlius daro didelę įtaką politikai bei siekia blokuoti stojimo į ES procesus. Tiesa, priėmimo procesas nebus lengvas. Jau dabar nesutariama dėl laikotarpio – ES vadovas Charlis Michelis siūlo 2030 metus, iki kurių blokas turėtų pasiruošti priėmimo procesui, o Europos Komisija siūlo neprisirišti prie konkrečios datos ir viską vertinti pagal šalių nuopelnus.
Ar pavyks bendrijai susitarti dėl naujų narių prijungimo? Kaip geopolitinę situaciją keistų aštuonių šalių prijungimas? Ar priėmus naujas nares, dėl skirtingų interesų, reikės vis labiau atsisakyti vienbalsiškumo priimant svarbius sprendimus? Kaip keistųsi Europos Parlamento politinė konjunktūra? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome su Europos užsienio reikalų tarybos asocijuotu tyrėju, Rytų Europos studijų centro asocijuotu ekspertu bei Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitiku Justinu Mickumi.
„Šiandien ES plėtros politikoje egzistuoja daugybė metų nematytas momentumas. Be abejo, tai labiausiai sąlygojo pasikeitusi geopolitinė aplinka, pirmiausia – dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai taip pat išryškino didesnius geopolitinius skaudulius, rizikos veiksnius, įskaitant nestabilumą artimojoje Europos Sąjungos kaimynystėje, atsinaujinančius ir iki galo neišspręstus tarpvalstybinius konfliktus ir susipriešinimą valstybių viduje Vakarų Balkanuose, augančią ne vien Rusijos, bet ir Kinijos galią. Visi šitie klausimai po to vieno didžiojo įvykio – Rusijos pradėto karo – buvo naujai interpretuoti naujoje geopolitinėje šviesoje, suprantant, kad ne plėtros kaina yra smarkiai išaugusi“, – komentavo J. Mickus.
Kokia bus padaryta žala, jei ES nesiplės? Analitikas išskyrė kelis dalykus. Pirmiausia, tai rodys nesugebėjimą vykdyti to, kas lyderių lygmenyje įvardinta kaip vertybinė prerogatyva. Tai būtų labai stiprus signalas, kad dėl labai skirtingų interesų bendrijos viduje nesugebama susitarti rimtais strategiškais klausimais ir tokiu būdu ES negali būti veiksni. Narystę bendrijoje J. Mickus tai pat įvardijo kaip aiškią paskatą vykdyti reformas šalyse kandidatėse. Jei to nepavyktų padaryti, būtų suduotas smūgis visuomenės grupėms ir politinėms partijoms, kurios buvo atsakingos už reformų vykdymą. Tokiu atveju šalyse kandidatėse sustiprėtų prieš reformas pasisakančios jėgos.
Kalbėti, ar ES su naujomis narėmis būtų stipresnė, J. Mickaus teigimu, yra sudėtinga dėl daug nežinomųjų, tačiau galima daryti keletą prognozių. Pirmiausia, naujų narių atsiradimas rodytų gebėjimą atitikti laiko dvasią, parodytų ES gebėjimą susitarti ir mobilizuotis kaip geopolitiniam veikėjui. Didžiuliai pokyčiai įvyktų Balkanų regione – visas jis taptų bendrijos erdve. Tai regione padėtų spręsti etninius, religinius, sienų demarkavimo klausimus. O mūsų kariniai ir diplomatiniai pajėgumai, kurie dabar reziduoja regione (ten mes turime tiek NATO, tiek ES taikos palaikymo misijas), galėtų būti perskirstyti kitur. Nebūtų nuolatinio nestabilumo pavojaus. J. Mickus akcentuoja, jog ES plėtra reikštų, kad viskas į vakarus nuo Ukrainos, Juodosios jūros yra vieninga ir vientisa politinė bei saugumo bendruomenė.
„Yra labai daug būdų, kaip mes galime gauti naujų galimybių projektuoti geopolitinę jėgą ir stiprinti save, tačiau tikras geopolitinis poveikis priklausytų nuo to, kur savo raidos trajektorijose bus Kinija ir Rusija, o tai sudėtinga pasakyti, kai mes neturime patikimų atskaitos taškų“, – akcentavo J. Mickus.
Ar prijungus aštuonias naujas nares bendrijoje nebūtų vis sunkiau susitarti dėl skirtingų interesų? Analitikas nesutinka su dominuojančia nuomone, jog nesutarimai ES viduje tuo didesnis, kuo didesnis yra šalių narių skaičius. Jis sako, kad čia reikėtų atkreipti dėmesį į kitus dalykus.
„Reikėtų žiūrėti į tai, kokius skaudulius, interesus ir jautrius taškus atsineša tos valstybės ir kaip keistųsi tarpusavio santykiai visos ES viduje. Pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija per savo raidos istoriją bendrijoje turėjo labai labai daug reikšmingų nesutarimų ir ilgalaikių neveiksnumo periodų. Mes žinome dešimtmetį, kurį vadiname euro skleroze, kada nebuvo vystoma jokia europinė teisėkūra arba ji vystyta minimaliai, nors narių bendrijoje tuo metu buvo perpus mažiau, nei yra dabar. Tad nemanau, kad didesnis ES narių skaičius sukuria papildomų problemų“, – teigė Europos užsienio reikalų tarybos asocijuotas tyrėjas, Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas bei Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikas J. Mickus.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės