Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Stambulo konvencija: dėl smurto – sutariame, sąvoka „socialinė lytis“ – vis dar gąsdina

12.01 Trečiadienis 11:05
Jonė Sąlygaitė

Ketvirtadienį, minėdami tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, europarlamentarai diskutavo dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo pažangos. Tik šešios Europos Sąjungos valstybės, Bulgarija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Latvija ir Lietuva, vis dar nėra ratifikavusios Europos Tarybos patvirtintos konvencijos, nustatančios pagrindinius kovos su smurtu prieš moteris standartus. Šios šešios šalys ir toliau raginamos ratifikuoti konvenciją, tačiau Lietuvoje diskusijos ir toliau verda, visuomenė susipriešinusi, skirtingas nuomones reiškia politikai, o vieningo sprendimo link – neartėjama.

Žmogaus teisių centras kartu su partneriais 2019-2021 metais Jonavoje, Alytuje ir Ukmergėje vykdė pilotinį Stambulo konvencijos projektą. „Jo metu vykdyti intensyvūs mokymai mokytojams, moksleiviams, taip pat sąmoningumo kampanijos regionų gyventojams. Tai buvo vadovėlinės Stambulo konvencijos priemonės. Pastebėjome, kad nuosekliai dirbant ir kalbant apie žalingus lyčių stereotipus, vaidmenis, ekstremaliais atvejais tampančiais smurto arba smurto lyties pagrindu atvejais, galima pasiekti pokytį ir keisti situaciją, kuri vyrauja Lietuvoje. Žodžių junginys „Stambulo konvencija“, kuris daliai visuomenės yra jautrus ir atgrasus, iš tikrųjų nėra toks baisus. Nė viename iš šių miestų, kuriuose vykdytos programos, nieko tragiško neįvyko, žmonės vis dar ten gyvena ir 72 lytys neatsirado, tačiau pagerėjo smurto artimoje aplinkoje ar smurto lyties pagrindu atpažįstamumas bei žmonių nuomonė ir požiūris į tą klausimą,“ – teigia Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Tačiau, Seimo narės Agnės Širinskienės teigimu, tai, kas nurodoma Stambulo konvencijoje, niekaip nepraturtina smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo Lietuvoje, taip pat nėra lengva suprasti, kas šiuose regionuose, kuriuose vykdytas pilotinis projektas, pasikeitė.

„Šviesti žmones, kalbėti apie tradicijas, papročius, kurie menkina moteris, niekas netrukdo ir dabar. Tai yra visiškai teisiški veiksmai pagal nacionalinę teisę, vykdyti smurto prevenciją. Smurtas pas mus yra baudžiamoji atsakomybė. Diskriminacija yra uždrausta. Švietimas gali būti vykdomas ir neratifikavus konvencijos. Tai kas dar nebuvo nacionalinėje teisėje, tai – orderis, kuris leistų smurtautojo atskirti nuo aukos, jis jau yra pateikimo stadijoje Seime“, – nurodo Seimo narė.

A. Širinskienė pastebi, kad vienintelis dalykas, kurio Lietuvoje nėra, tai apibrėžimas, kuris apibrėžia lytį, kaip įgyjamą ar suformuojamą dalyką, būtent tai, pasak politikės, ir toliau kelia daugiausiai klausimų. „Visą kitą mes jau turime, galime taikyti nacionalinėje teisėje. Nesame Armėnija, Azerbaidžanas ar kita Europos Tarybos valstybė narė, kur vyrauja diskriminuojančios, įsigalėjusios sampratos, pavyzdžiui, moterų apipjaustymo. Taigi, atliktas projektas puikiai parodo, kad ir be Stambulo konvencijos ratifikavimo, nuoširdžiai dirbant su nacionalinės teisės priemonėmis turėtume puikius rezultatus,“ – pažymi politikė.

 Pasak Žmogaus teisių centro vadovės įstatymai, susiję su smurtu, priiminėjami, tačiau lėtai. „Kovo mėnesį irgi diskusijose buvo sakoma, kad visos priemonės jau yra, bet per šį laikotarpį buvo kriminalizuotas persekiojimas, kas yra Stambulo konvencijos nuostata, taip pat šiuo metu Smurto artimoje aplinkoje įstatymo atnaujintos pataisos yra atkeliavusios į Seimą. Tos pataisos yra dešimties metų senumo. Pataisų tikrai reikia, pavyzdžiui, dėl orderio, bet taip pat svarbu akcentuoti ir švietimo svarbą, aiškų žalingų lyčių stereotipų įvardijimą, kurį būtina įtraukti į švietimo sistemą. Suprantant, kad tai yra epideminė problema Lietuvoje, tikėkimės, kad pataisoms bus išreikštas palaikymas tiek iš opozicijos, tiek ir pozicijos“, – tikisi J. Juškaitė.

Ji taip pat pažymi, kad kol valstybė neįsipareigos sistemingai, nuosekliai ir aiškiai spręsti klausimus, tokius kaip smurtas dėl lyties, žemesnė moterų padėtis, moters autoriteto naikinimas, tol ir turėsime neaiškią padėtį. „Galbūt viename regione kažkas įvyko, kitam – kitkas, o štai esminio proveržio nebus. Nuobodžiai skamba Stambulo konvencijos dalis apie tarp-institucinį bendradarbiavimą, atrodo, kas čia naujo gali būti, bet mes vis dar turime atvejų, kai vaikų teisių tarnybos nėra informuojamos, kad įvyko smurtas artimoje aplinkoje, nors šeimoje ir yra mažamečių. Įvairioms institucijoms trūksta aiškaus ir vienodo supratimo, kas išvis yra smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu. Tam, minėto projekto metu, buvo sukurtas algoritmas savivaldybės lygmenyje, ir šiuos algoritmus reikia perkelti į nacionalinį lygmenį, skleisti per visas savivaldybes“, – teigia J. Juškaite.

Žmogaus teisių centro vadovės teigimu, pirmiausia – būtinas politinis įsipareigojimas ir aiškus pripažinimas, kad mums tai yra svarbu. O taip pat, turime skirti lėšų mokytojų, policininkų, teisėjų, prokurorų ir visų kitų šios problemos sprendimo grandžių apmokymui. „Kitu atveju, mes blaškysimės – padarėm tą, padarėm aną, bet rezultato kaip nėra, taip nėra,“ – sako J. Juškaitė.

Seimo narė A. Širinskienė, paklausta, kas tapo blogiau kitose Sąjungos šalyse, kurios ratifikavo Stambulo konvenciją, atsako: „O kas tapo geriau?“. „Konvencija į Lietuvos teisinę sistemą nieko naujo neatneša, o tik orderį, dėl kurio dar kovą minėjau, kad jo trūksta. Visgi, ji atneša vienintelę tikrai naują sąvoką – „socialinė lytis“, kuri visiems kelia daug nuogąstavimu. Ir tose šalyse, kuriose konvencija yra ratifikuota, nuogąstavimų dėl to kyla. Turime daug žmogaus teisių konvencijų, tame tarpe ir biomedicinos, dar žinomos kaip Oviedo konvencijos, papildomą protokolą dėl eksperimentavimo su žmonėmis. Kai kėliau klausimą, kodėl neratifikuojamos konvencijos, susijusios su žmonių eksperimentavimu, man buvo aiškiai pasakyta, kad viskas ir taip yra nurodyta nacionalinėje teisėje ir netikslinga to daryti. Tai, kodėl dabar taip fokusuojamės į vieną konvenciją? Ji nekelia jokių problemų, nėra kažkokia keistenybė, išimtis tarptautinėje teisėje. Yra daug konvencijų, kurios pasirašomos, bet neratifikuojamos. Nenoriu skleisti sąmokslo teorijų, tačiau, matyt, kažkam labai aktualu į nacionalinę teisę įtraukti nežinomą lyties sąvoka, kur ji suvokiama ne kaip biologinė duotybė, o kaip vaidmuo. Jei žiūrėtume į tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, tą patį Romos statutą, tai ten lytis nurodyta visiškai kitaip. Tai – genetinė predispozicija būti vyru ar moterimi,” – nurodo A. Širinskienė. Jei socialinės lyties apibrėžimo konvencijoje nebūtų, politikė jai pritartų, nes ji nebekeltų problemų, kurias anot jos, dabar kelia ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių.

J. Juškaitė pastebi, kad konvencija referuoja į socialinius vaidmenis tais aspektais, kurie yra susiję su smurtu ir smurto pateisinimu, o ne interpretuoja lytį ar socialinę lytį. „Kodėl mes turime kalbėti ne tik apie biologinę, bet ir socialinę lytį? Mūsų kai kurios normos yra suformuojamos ir kultūriškai. Žvelgiant į statistiką, matome, kad apie 80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys. Moterys tuo tarpu smurtauja 5-6 proc. nuo visų smurto artimoje aplinkoje atvejų. Disproporcija yra labai aiški. Jeigu, mes manom, kad mūsų lyčių vaidmenys ir kaip mes elgiamės yra biologiškai determinuota, vadinasi 10-15 proc. vyrų turėtume sukišti į kalėjimus ir sakyti: „Atsiprašau, jūs tokie gimėte. Jūs esate smurtautojai iš prigimties”. Toks yra biologinės lyties supratimas. Visgi, jei mes kalbame, kad lytis yra biologinių ir kultūrinių normų kombinacija, mes galime sakyti: „Keiskim kultūrą, keiskim normas, keiskim palankias sąlygas, kurios susijusios su smurtu”. Taip dirbdami, galėtume kažką pakeisti visuomenėje, o ne tik užsifiksuoti ir sakyti, kad tai yra nepakeičiama, tokie lyčių santykiai susiformavo dėl biologinių aplinkybių, vyrai visada smurtaus prieš moteris. Aš su tokia prielaida nesutinku.”, – teigia Žmogaus teisių centro vadovė.

Stambulo konvencija ir toliau kelia diskusijas visuomenėje ir Europos institucijose. Šešios, to dar nepadariusios, šalys narės yra skatinamos greičiau ratifikuoti konvenciją. Lietuva dar 2013 metais išreiškė politinę valią prisijungti prie Stambulo konvencijos. Valstybė įsipareigojo ratifikuoti Stambulo konvenciją, priimdama rekomendacijas, pateiktas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos. Prie diskusijų dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo grįžtama kiekvienais metais.

Straisnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai