Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Europos geopolitinė bendrija – neaiškus politinis klubas?

06.02 Ketvirtadienis 07:07
Jonė Sąlygaitė

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo sukurti Europos geopolitinę bendriją, kuri būtų tarsi laukiamasis kambarys su privilegijomis šalims, kurios tikisi įstoti į Europos Sąjungą. Šios bendrijos šerdis būtų pati ES, tačiau taip pat bendrijoje vietą galėtų rasti ir iš bendrijos pasitraukusi Jungtinė Karalystė, ir į ją itin norinčios įstoti Ukraina, Sakartvelas, Moldova, Vakarų Balkanų šalys. Tačiau, netyla kalbos, kad toks Prancūzijos prezidento siūlymas gali tapti pretekstu apskritai į Sąjungą nepriimti norinčiųjų. Neva, jos amžiams gali likti tik Europos geopolitinės bendrijos narės.

Pasak Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės, panašių siūlymų šiuo metu vis daugiau, dėl vykstančios konferencijos dėl ES ateities. „Turime 49 rekomendacijas, kurios artimiausių metu keliaus į valstybių narių parlamentus aptarimui. Taip pat yra daugiau negu 300 suformuluotų veiksmų ir veiklų, kuriuos teks svarstyti“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė L. Andrikienė. Jos teigimu, į E. Macrono iniciatyvą reiktų žvelgti būtent šios konferencijos kontekste, tačiau taip pat svarbų vaidmenį čia suvaidina ir Prancūzijoje vykstantys rinkimai. „Greitai įvyks Prancūzijos parlamento rinkimai, taigi tokie prezidento siūlymai, veikiausiai, yra susiję ne tiek su ES, kiek su vidine Prancūzijos politika. Būčiau laiminga, jei šis procesas kaip galima greičiau pasibaigtų“, – teigė L. Andrikienė.

E. Macronas kai kurių pašiepiamas dėl neefektyvių sprendimų Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Užsienio spaudoje netyla svarstymai, kad idėja įkurti bendriją šalims, kurios nori prisijungti prie Sąjungos – sveikintina, tačiau jos blogą vertinimą lemia būtent personalija, kuri ją siūlo. Tam nepritaria L. Andrikienė, pasak jos, pati iniciatyva nėra nei kokybiška, nei nauja. Jos teigimu, reikėtų sutvarkyti pačios ES sistemą. „Dabartinė sistema ir tvarka yra gerokai aiškesnė, tačiau ji turi trūkumų. Juk negali valstybė kandidatė būti 20 metų, o derybų laukti dar metų metus. Galbūt narystės kriterijai turėtų būti kitaip suformuluoti. Jie turėtų būti kitokie ir tuomet procesai būtų gerokai greitesni ir suprantamesni. Mes turime šioje srityje padirbėti“, – pastebėjo L. Andrikienė.

E. Macronui pasidalinus šia idėja, sureagavo ir mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, siūlymais kurti paralelines politines bendruomenes galimai siekiama pridengti politinės valios trūkumą priimti ryžtingus sprendimus dėl kandidatės statuso suteikimo. Tokiam požiūriui pritaria ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė. „Kai aš galvoju apie Rytų partnerystės šalis, ne tik Ukrainą, bet ir Moldovą, Sakartvelą, Vakarų Balkanus – kai kurios iš jų 18 metų laukia derybų pradžios. Tai nėra gerai. Ir dabar jas visas sudėti į vieną krepšį ir pavadinti kažkokiu politiniu klubu, pažadėti, kad jos kada nors galėtų atsirasti Sąjungoje nėra tas kelias, kuris mums tiktų“, – nurodė ji.

Pasak L. Andrikienės, galbūt šiai Prancūzijos prezidento idėjai dar trūksta diskusijų ir aiškumo, tačiau šiuo metu yra daugybę neatsakytų klausimų, „sudėti šalis į politinį klubą, iš kurio kada nors jas pagal susigalvotus kriterijus išiminėsime po vieną ir pradėsime derybas – nežinau, kaip tai atrodys“. Jos teigimu, apie šią idėją dar teks diskutuoti ir nacionaliniuose parlamentuose, kai bus aptariamos ES ateities rekomendacijos. Visgi, tokio politinio klubo įkūrimas kol kas labiau atrodo kaip delsimas pradėti šių šalių priėmimo į Sąjungą procesą. „Buvau vykdomojoje valdžioje ir Seime, kai Lietuva siekė narystės ir derybų pradžios. Puikiai suprantu tas šalis, kurios dabar to siekia ir man iki skausmo gaila, kad valstybė 18 metų laukia ir ruošiasi deryboms, o mes vis dar surandame kažkokių argumentų, kad tarpvyriausybinės konferencijos neprasidėtų. Atrodome nesolidžiai. ES atrodo prastai“, – pastebėjo L. Andrikienė.

Seimo narė prisiminė kaip Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje į politikus kreipėsi tuometinis Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas. Atsistojęs tribūnoje politikas simboliškai 18 sekundžių tylėjo, nes valstybė 18 metų laukė derybų pradžios. „Dabar mes rodome pirštu į Bulgariją, teigdami, kad ji kalta, jog blokuoja derybų pradžią su Šiaurės Makedonija. Dėl to kenčia ir kita valstybė, Albanija, bet juk ne Bulgarija yra kalčiausia. Už Bulgarijos nugaros yra žymiai didesnės valstybės narės, kurios vykdo žaidimus po kilimu. Tai yra labai nesimpatiška“, – sakė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė.

Šalia šios E. Macrono politinės bendrijos idėjos garsiai nuskambėjo ir Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono sumanymas. Politikas Volodymyrui Zelenskiui pasiūlė kurti gynybos aljansą. Šis aljansas apjungtų Baltijos šalis, Lenkiją, Ukrainą, Jungtinę Karalystę. B. Johnsono teigimu, būtent šios šalys aiškiausiai suvokia Rusijos grėsmę, tačiau kol kas daugiau informacijos apie šį sumanymą neskelbiama „Mes labai greitai tyrinėsime, kokia tai idėja. Netrukus su Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų primininkais, britų kolegų kvietimu, lankysimės Londone. Kaip matau pagal darbotvarkę, galimai viena iš temų apie kurias kalbėsime bus būtent ši idėja“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. Andrikienė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai