Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Verslumo nišą galėtų atrasti gerokai daugiau Lietuvos mokyklų

2024-01-18, Ketvirtadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Lietuvoje kasmet vis daugėja mokyklų, kurios padeda mokiniams įsėsti į verslumo traukinį.

Jau keletą metų mokyklose vis sparčiau plinta verslumo dvasia. Taip mokiniams atveriama daugybė naujų galimybių durų. Tarkime, vien dėl „Lietuvos Junior Achievement“ programos plėtros per pastaruosius dvejus metus beveik 7000 mokinių, lydimi mokytojų ir mentorių, turėjo galimybę įgyvendinti savo svajones ir kurti pirmuosius verslus dar mokyklos suole.

Šiandien aktyviau verslumą propaguoja apie 150 mokyklų, bet iš viso Lietuvoje juk jų yra 920. Tad erdvės ir potencialo dar daug. Ir nereikia manyti, kad verslumo ugdymas turi prasidėti vyriausiose klasėse. Tikrai ne. Ekspertų teigimu, verslumą ir finansinį raštingumą derėtų ugdyti jau nuo pirmos klasės ir šiai sričiai turėtų būti skiriama ir pakankamai laiko, ir užtektinai mokytojų dėmesio. Tačiau tokia filosofija vadovaujasi dar mažokai Lietuvos mokyklų, turinčių pradines klases ir netgi progimnazines klases.

Gimnaziniame etape viskas pakyla į dar aukštesnį lygmenį – antreprenerystę. Itin svarbu, kad mokyklose rastųsi bent 1–2 mokytojai entuziastai, kurie patys būtų verslūs, iniciatyvūs, aktyvūs, patys tuo degtų, tada ir vaikai pradeda aplink juos burtis. O vėliau jau visa mokykla ima raškyti verslumo, ekonominio raštingumo, antreprenerystės skatinimo vaisius.

„Nes antreprenerystės ugdymas padeda formuoti žmogų, kuris yra veiklus, atsakingas, gebantis dirbti komandoje, priimti sprendimus, kritiškai, kūrybiškai mąstyti, turi bazinių finansinio raštingumo žinių. Žmogų, kurį pasitiks daug ateičių, o ne vienas gyvenimo planas – jis gyvenime galbūt bus ne tik verslininkas, bet ir iniciatyvus darbuotojas kurioje nors srityje, vedlys ne pelno siekiančiose organizacijose, rūpestingas ir inovatyvus mokytojas ir dar daugiau. Antreprenerystės ugdymas tampa nepakeičiamas, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir vis spartesnio socialinio, aplinkosauginio bei technologinio progreso“, – akcentuoja „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.

Ir iš tiesų antreprenerystės ugdymas pakeičia mokyklą: nuo tradicinio žinių perdavimo pereinama į aktyvų mokymosi ir kūrybiškumo skatinimą. Tai taip pat keičia mūsų mentalitetą ir supratimą, nes jaunuoliai jau yra daug verslesni nei vidutinio ar vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai. Ir dar: sėkmingi verslių moksleivių pasirodymai (pavyzdžiui, praktiškai įgyvendinta moksleivių bendrovių idėja) visiškai nepriklauso nuo to, ar jų atstovaujama mokykla yra didmiestyje, ar kaimo vietovėje, ar ji turi tūkstančius moksleivių, ar kelis šimtus, nesvarbu ir tai, kiek mokytojų ten dirba. Taigi šią nišą galėtų atrasti gerokai daugiau Lietuvos mokyklų.

O ją jau atradusios nusipelno didelės pagarbos, ypač 2023 metų žiburiai: viena versliausių Europos mokyklų šiemet pripažinta ir didžiausiame antreprenerystės renginyje Europoje „Gen-E 2023“ apdovanotoji Alytaus šv. Benedikto gimnazija (ir ypač prie to prisidėjęs mokytojas Modestas Raudonis), taip pat „Metų ekonomikos ir verslumo mokytoja“ šiemet tapusi Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokytoja Inga Niuniavaitė, na ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai Damir Samarin bei Eligijus Girdenis, kartu su mokytojais Rima Meldaikiene ir Raimondu Milėška šiemet iš antreprenerystės konkurso „Gen-E 2023“ Lietuvai pervežę 2-os vietos apdovanojimą. Jis skirtas už sukurtą mokomąją mokinių bendrovę, kuri gamina stalo žaidimą Brailio raštu, jungiantį neregius ir reginčiuosius bendrystei.

Beje, kone 8 iš 10 Lietuvos gyventojų sutinka, kad verslūs žmonės kuria gerovę ne tik sau, bet ir visai valstybei. Paprašyti įvertinti šalies gyventojų verslumą, „Spinter Research“ apklausos dalyviai jam skyrė 7,21 balo iš 10. Tačiau savo pačių verslumą gyventojai buvo linkę vertinti gerokai prasčiau – tik 5,23 balo. Vyresnio amžiaus žmones šioje plotmėje jau sunkiau pakeisti, bet jaunimas labai imlus, juolab kad jis ir pats to nori. Taigi tereikia įkvėpti, pakreipti, paskatinti, pagelbėti ir skinsime gražius vaisius.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

 

 

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai